EP narė: „Jei prarasime Šengeną, prarasime Europos projektą“ 

Atnaujinta: 
 
Sukurta:   
 

Dalytis šiuo puslapiu: 

Kai kurios Šengeno erdvei priklausančios šalys atnaujino vidaus sienų kontrolę, kuri tęsiasi jau ketverius metus. EP nariai siekia aiškesnių jos taikymo taisyklių.

EP narė Tania Fajon  

Šiuo metu valstybėms leidžiama taikyti laikinąją pasienio patikrą Šengeno erdvės viduje, iškilus grėsmei vidaus saugumui arba viešajai tvarkai. Parlamentas nori, kad pradinis šios patikros laikotarpis būtų apribotas iki dviejų mėnesių (vietoj dabartinių šešių), o ilgiausiai ji galėtų trukti iki metų (vietoj dabartinių dvejų metų).

2019 m. balandžio 4 dieną Europos Parlamentas suformulavo savo poziciją šiuo klausimu, tačiau derybose su ES Taryba nepavyko sutarti dėl galutinės taisyklių versijos. Po EP rinkimų Parlamentas turi patvirtinti anksčiau suformuluotą poziciją. Rugsėjo 24 dieną tai padarė Piliečių laisvių komitetas, todėl derybos su ES Taryba galės būti atnaujintos, jei tik tam neprieštaraus į kitą plenarinį posėdį susirinkę europarlamentarai.

Plačiau apie situaciją ir Parlamento siūlymus kalbėjomės su EP pranešimo šia tema autore Tanja Fajon (Socialistai ir demokratai, Slovėnija).

Kai kurios Šengeno šalys vidaus sienų kontrolę taiko jau trejus metus, nors taisyklės leidžia tai daryti daugiausiai dvejus metus. Kodėl?

Šešios Šengeno erdvės šalys tęsia vidaus sienų kontrolę ilgiau nei trejus metus. Tam jos naudojasi skirtingais teisiniais pagrindais. Manau, kad tai įmanoma dėl tam tikrų pilkųjų zonų, esančių teisės aktuose.

Kokias nuostatas reikėtų keisti?

Mums reikalingos labai aiškios sąlygos, pagal kurias šalys gali laikinai atkurti sienų kontrolę. Reikia griežtesnių saugiklių, kad būtume tikri, jog sienų kontrolė yra paskutinė priemonė.

Kokios aplinkybės pateisintų vidaus sienų kontrolę?

Neįprastos situacijos, tokios kaip dideli sporto renginiai ar dideli migracijos srautai, kaip tai įvyko prieš keletą metų. Šiuo metu nėra rimtų grėsmių, pateisinančių vidaus sienų kontrolę.

Šešios Šengeno šalys – Austrija, Vokietija, Danija, Švedija, Norvegija ir Prancūzija – taikančios vidaus sienų kontrolę, pareiškė, kad ją pratęs. Ar tai pateisinama?

Šis pratęsimas nėra pagrįstas. Per pastaruosius keletą metų nacionalinės vyriausybės peržengė dabartinių taisyklių ribas, išplėtė kontrolę dėl politinių tikslų, o ne dėl būtinybės.

Dėl ko labiausiai nesutariama su su Taryba ir Komisija?

Taryba neparodė jokio lankstumo derybose ir nenorėjo kompromiso.

Manau, kad kai kurios Šengeno šalys nenori reformuoti taisyklių, nes iš status quo jos gauna naudos.Tai yra labai pavojinga.

Pirmą kartą šis interviu publikuotas 2018 m. lapkritį ir atnaujintas 2019 m. rugsėjį.

Susiję straipsniai

Šengenas: su kokiais sunkumais susiduria laisvo judėjimo erdvė?

Šengeno erdvė: kelionės Europoje be vizų ir pasienio kontrolės

Šengenas: pažangesnio išorės sienų valdymo link

Stiprinama Šengeno informacinė sistema (infografikas)