Šengenas: erdvė, kurioje galima keliauti be pasų kontrolės 

Atnaujinta: 
 
Sukurta:   
 

Dalytis šiuo puslapiu: 

Dauguma europiečių Šengeno erdvę laiko vienu iš svarbiausių ES laimėjimų.

Šengeno šalys  

Nuo 1995 m. veikianti Šengeno erdvė – visame pasaulyje didžiausia erdvė, kurioje nėra sienų kontrolės. Tai reiškia, kad daugiau nei 400 mln. ES piliečių ir svečių gali šioje erdvėje laisvai judėti, o prekės ir paslaugos gali būti nekliudomai teikiamos.

Šengeno šalys


Šiuo metu Šengeno erdvei priklauso 26 valstybės – 22 ES valstybės ir keturios ne ES valstybės (Islandija, Norvegija, Šveicarija ir Lichtenšteinas). Airijai ir Jungtinei Karalystei yra taikomos išlygos, Bulgarija, Rumunija ir Kroatija rengiasi prisijungti, o Kipras naudojasi laikina išimtimi.

Lietuva prie Šengeno erdvės prisijungė 2007 m. gruodžio 21 d. kartu su dar 8 ES valstybėmis (Latvija, Čekija, Estija, Lenkija, Malta, Slovakija, Vengrija, Slovėnija). Tą dieną buvo panaikinta šių 9 valstybių Šengeno erdvės vidaus sausumos sienų, o 2008 metų kovo 30 d. – oro sienų kontrolė.

Šengeno erdvė: kelionės Europoje be vizų ir pasienio kontrolės


Šengeno svarba

ES vidaus sienas kasdien kerta maždaug 3,5 mln. asmenų. Laisvo judėjimo pobūdis skiriasi priklausomai nuo asmenų kategorijos. Pavyzdžiui, keliaujantys asmeniniais ar laisvalaikio tikslais gali būti kitoje ES šalyje iki trijų mėnesių be papildomos registracijos. Po trijų mėnesių jums gali tekti užsiregistruoti atitinkamoje savivaldybėje. Norint gauti registracijos liudijimą paprastai reikia įrodyti, jog esate samdomas ar į užsienį komandiruotas darbuotojas, savarankiškai dirbantis asmuo, pensininkas ar studentas. Šengeno erdvė daro nepaprastai didelį poveikį ekonomikai: šioje erdvėje kasmet įvykdoma ne mažiau kaip 62 mln. tarpvalstybinių prekių pervežimų ir 24 mln. verslo kelionių. Vos viena valanda papildomo laukimo gali kainuoti 3 mlrd. eurų per metus. Apskaičiuota, kad su sienų kontrolės atnaujinimu susijusios vienkartinės sąnaudos, patiriamos nesant Šengeno erdvės, siekia 0,05–20 mlrd. eurų. Papildomos metinės veiklos sąnaudos galėtų siekti 2–4 mlrd. eurų.


Saugumas

Šengeno taisyklės panaikino kontrolę ties vidinėmis ES sienomis kartu sustiprindamos išorinės sienos apsaugą. Todėl Šengeno erdvės viduje žmonės gali keliauti be pasų kontrolės, nors valstybės ir pasiliko teisę įvesti laikiną keliautojų patikrą, jei to reikia saugumui užtikrinti. Šengeno teisynas taip pat apima bendrą vizų politiką trečiųjų šalių piliečių atžvilgiu bei policijos bendradarbiavimą kovoje su nusikalstamumu. 2018 m. europarlamentarai pritarė taisyklėms, kuriomis siekiama pagerinti informacijos ir duomenų keitimąsi tarp skirtingų ES vidaus reikalų informacinių sistemų. Daugiau apie Šengeno informacinės sistemos sustiprinimą galite sužinoti pasitelkę infografiką.


Sienų apsauga


Dėl migracijos ir pabėgėlių krizės bei suaktyvėjusios teroristų veiklos keletas Šengeno valstybių įvedė laikiną vidaus sienų kontrolę. COVID-19 krizė taip pat pastūmėjo kai kurias šalis įvesti sienų kontrolę, siekiant suvaldyti viruso plitimą. Siekdamas, kad piliečiai kuo greičiau vėl galėtų naudotis normaliai veikiančia Šengeno erdve, Parlamentas 2018 m. pasiūlė nustatyti aiškias sąlygas, pagal kurias šalys gali laikinai atkurti sienų kontrolę bei įvesti papildomus saugiklius, kad vidinių sienų kontrolę būtų galima taikyti tik kaip paskutinę priemonę. 

2020 m. balandžio 17 d. priimtoje rezoliucijoje dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais, EP paragino šalis nares įvesti tik būtinąsias sienų kontrolės priemones, pabrėždamas Šengeno erdvės svarbą.

Iššūkiai ir ES atsakas

Pačiame migrantų krizės įkarštyje 2015 metais užfiksuota 1,83 mln. nelegalių ES išorės sienos kirtimo atvejų. Tai privertė ES šalis sustiprinti savo išorės sienų ir pakrančių apsaugą, o taip pat imtis migracijos ir prieglobsčio politikos reformos. Buvo sukurta naujoji Europos sienų ir pakrančių apsaugos tarnyba, kurios pajėgas 2027 m. sudarytų 10 tūkst. pareigūnų, įdiegta nauja atvykimo ir išvykimo iš Šengeno zonos registravimo sistema, sustiprinta Šengeno informacinė sistema. Be to, trečiųjų šalių piliečiai, kuriems nereikia vizos, prieš vykdami į ES turės pasirūpinti leidimu.

2021 m. liepos mėn. priimtoje rezoliucijoje EP nariai pritarė naujos Europos bendrosios integruoto sienų valdymo sistemos sukūrimui ir sutiko jai skirti 6,24 mlrd. eurų. Ši sistema turėtų padėti sustiprinti valstybių narių gebėjimus valdyti sienas, kartu užtikrinant, kad būtų atsižvelgiama į pagrindines teises. Sistema taip pat prisidės prie bendros, suderintos vizų politikos ir nustatys apsaugos priemones pažeidžiamiems žmonėms, atvykstantiems į Europą, ypač nelydimiems vaikams.

Dėl COVID-19 įvesta sienų kontrolė: ką gali padaryti ES?