Šengenas: erdvė, kurioje galima keliauti be pasų kontrolės
Dauguma europiečių Šengeno erdvę laiko vienu iš svarbiausių ES laimėjimų.
Nuo 1995 m. veikianti Šengeno erdvė – visame pasaulyje didžiausia erdvė, kurioje nėra sienų kontrolės. Tai reiškia, kad daugiau nei 400 mln. ES piliečių ir svečių gali šioje erdvėje laisvai judėti, o prekės ir paslaugos gali būti nekliudomai teikiamos.
Šengeno šalys
ES šalys susitarė nuo 2024 m. kovo 31 d. panaikinti oro ir jūrų sienų kontrolę žmonėms, keliaujantiems iš Bulgarijos ir Rumunijos ir į jas.
Be to, Šengeno erdvei taip pat priklauso keturios ES nepriklausančios šalys: Islandija, Norvegija, Šveicarija ir Lichtenšteinas.
Lietuva prie Šengeno erdvės prisijungė 2007 m. gruodžio 21 d. kartu su dar 8 ES valstybėmis (Latvija, Čekija, Estija, Lenkija, Malta, Slovakija, Vengrija, Slovėnija). Tą dieną buvo panaikinta šių 9 valstybių Šengeno erdvės vidaus sausumos sienų, o 2008 metų kovo 30 d. – oro sienų kontrolė.
Šengeno erdvė: kelionės Europoje be vizų ir pasienio kontrolės
Šengeno svarba
ES vidaus sienas kasdien kerta milijonai asmenų. Laisvo judėjimo pobūdis skiriasi priklausomai nuo asmenų kategorijos. Pavyzdžiui, keliaujantys asmeniniais ar laisvalaikio tikslais gali būti kitoje ES šalyje iki trijų mėnesių be papildomos registracijos. Po trijų mėnesių jums gali tekti užsiregistruoti atitinkamoje savivaldybėje. Norint gauti registracijos liudijimą paprastai reikia įrodyti, jog esate samdomas ar į užsienį komandiruotas darbuotojas, savarankiškai dirbantis asmuo, pensininkas ar studentas. Šengeno erdvė daro nepaprastai didelį poveikį ekonomikai: šioje erdvėje kasmet įvykdoma ne mažiau kaip 62 mln. tarpvalstybinių prekių pervežimų ir 24 mln. verslo kelionių. Vos viena valanda papildomo laukimo gali kainuoti 3 mlrd. eurų per metus. Apskaičiuota, kad su sienų kontrolės atnaujinimu susijusios vienkartinės sąnaudos, patiriamos nesant Šengeno erdvės, siekia 0,05–20 mlrd. eurų. Papildomos metinės veiklos sąnaudos galėtų siekti 2–4 mlrd. eurų.
Saugumas
Šengeno taisyklės panaikino kontrolę ties vidinėmis ES sienomis kartu sustiprindamos išorinės sienos apsaugą. Todėl Šengeno erdvės viduje žmonės gali keliauti be pasų kontrolės, nors valstybės ir pasiliko teisę įvesti laikiną keliautojų patikrą, jei to reikia saugumui užtikrinti. Šengeno teisynas taip pat apima bendrą vizų politiką trečiųjų šalių piliečių atžvilgiu bei policijos bendradarbiavimą kovoje su nusikalstamumu. 2018 m. europarlamentarai pritarė taisyklėms, kuriomis siekiama pagerinti informacijos ir duomenų keitimąsi tarp skirtingų ES vidaus reikalų informacinių sistemų. Daugiau apie Šengeno informacinės sistemos sustiprinimą galite sužinoti pasitelkę infografiką.
Skaitykite daugiau apie tai, kaip Europolas yra aprūpintas kovai su nusikalstamumu ir terorizmu.
Sienų apsauga
Dėl migracijos ir pabėgėlių krizės bei suaktyvėjusios teroristų veiklos keletas Šengeno valstybių įvedė laikiną vidaus sienų kontrolę. COVID-19 krizė taip pat pastūmėjo kai kurias šalis įvesti sienų kontrolę, siekiant suvaldyti viruso plitimą. Siekdamas, kad piliečiai kuo greičiau vėl galėtų naudotis normaliai veikiančia Šengeno erdve, Parlamentas 2018 m. pasiūlė nustatyti aiškias sąlygas, pagal kurias šalys gali laikinai atkurti sienų kontrolę bei įvesti papildomus saugiklius, kad vidinių sienų kontrolę būtų galima taikyti tik kaip paskutinę priemonę.
2020 m. balandžio 17 d. priimtoje rezoliucijoje dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais, EP paragino šalis nares įvesti tik būtinąsias sienų kontrolės priemones, pabrėždamas Šengeno erdvės svarbą.
2021 m. gruodžio mėn. Europos Komisija pasiūlė atnaujinti Šengeno erdvę reglamentuojančias taisykles, siekdama užtikrinti, kad vidaus sienų kontrolės atnaujinimas liktų kraštutine priemone, ir skatinti naudoti alternatyvias priemones, pavyzdžiui, tikslinius policijos patikrinimus ir glaudesnį policijos bendradarbiavimą.
Parengęs pasiūlymą, Europos Parlamentas 2023 m. rugsėjo 20 d. priėmė poziciją ir nusprendė pradėti derybas su Taryba. Europarlamentarai keletą kartų pasisakė prieš dažną kontrolės įvedimą, kuris trukdo laisvam žmonių judėjimui visoje ES.
Iššūkiai ir ES atsakas
Pačiame migrantų krizės įkarštyje 2015 metais užfiksuota 1,83 mln. nelegalių ES išorės sienos kirtimo atvejų. Tai privertė ES šalis sustiprinti savo išorės sienų ir pakrančių apsaugą, o taip pat imtis migracijos ir prieglobsčio politikos reformos. Buvo sukurta naujoji Europos sienų ir pakrančių apsaugos tarnyba, kurios pajėgas 2027 m. sudarytų 10 tūkst. pareigūnų, įdiegta nauja atvykimo ir išvykimo iš Šengeno zonos registravimo sistema, sustiprinta Šengeno informacinė sistema. Be to, trečiųjų šalių piliečiai, kuriems nereikia vizos, prieš vykdami į ES turės pasirūpinti leidimu.
2021 metų liepą priimta rezoliucija Parlamentas patvirtino atnaujintą Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo 2021–2027 metų biudžetą, kuris buvo padidintas iki 9,88 mlrd. eurų. Fondas padeda stiprinti bendrą prieglobsčio politiką, plėtoti legalią migraciją, atitinkančią valstybių narių poreikius, remti trečiųjų šalių piliečių integraciją ir kovoti su neteisėta migracija. Jis taip pat skatina valstybes nares teisingiau pasidalyti atsakomybę už pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų priėmimą.
Dėl COVID-19 įvesta sienų kontrolė: ką gali padaryti ES?
Šis straipsnis iš pradžių buvo paskelbtas 2019 m. birželio mėn., o paskutinį kartą atnaujintas 2024 m. sausio mėn.
Papildoma informacija
-
(atidaryti naujame skirtuke)
EK komunikatas apie Europos imigracijos darbotvarkės įgyvendinimo pažangą
-
(atidaryti naujame skirtuke)
Specialus „Eurobarometro“ tyrimas Nr. 474 apie piliečių požiūrį į Šengeno erdvę
- Faktų apie ES suvestinė: Išorės sienų valdymas
