ES kariuomenė: tarp idėjos ir realybės
Nors gynyba priklauso valstybių narių kompetencijai, pastaruoju metu žengti keli svarbūs žingsniai glaudesnio bendradarbiavimo ES rėmuose link.
Nuo 2016-ųjų ES valstybės ėmėsi įgyvendinti kelias iniciatyvas, kuriomis siekiama sustiprinti bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje.
Ką mano europiečiai?
2017 m. atliktos Eurobarometro apklausos duomenimis, 75 proc. europiečių pritaria bendrai ES saugumo ir gynybos politikai, o 55 proc. palankiai žiūri į ES kariuomenės idėją. Savo ruožtu 2018 m. kovą atliktos apklausos duomenimis, 68 proc. respondentų teigė, jog norėtų, kad ES būtų aktyvesnė gynybos srityje.
Saugumo ir gynybos sąjungos kūrimas buvo vienas iš Ursula von der Leyen vadovaujamos Europos Komisijos prioritetų. Apie būtinybę glaudžiau bendradarbiauti gynybos srityje taip pat kalbėjo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Pastarųjų metų iniciatyvos
Bendros ES gynybos politikos kūrimo galimybė numatyta ES sutartyje, kartu akcentuojama, kad įsipareigojimai ir bendradarbiavimas šioje srityje atitinka NATO įsipareigojimus.
Pastaraisiais metais ES ėmėsi įgyvendinti keletą iniciatyvų, kuriomis siekiama plėtoti valstybių narių gynybos pajėgumus ir bendradarbiavimą:
- PESCO – nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas, kurio pagrindinis tikslas – stiprinti ES gynybos pajėgumus telkiant išteklius ir dalijantis jais, bendrai investuojant į gynybos srities technologijas ir įrangą, didinant ginkluotųjų pajėgų sąveiką ir operatyvinę parengtį. Jame dalyvauja 25 valstybės narės, kurios šiuo metu PESCO rėmuose įgyvendina 47 projektus.
- Pirmoji Europos gynybos pramonės paramos programa ir Europos gynybos fondo kūrimas. 2021 m. balandžio 29 d.EP nariai pritarė remti programą, jai skiriant 7,6 mlrd. eurų.
- Bendradarbiavimas su NATO
- Karinio mobilumo gerinimas
- Karinių ir civilinių misijų finansavimo gerinimas. Šiuo metu ES įgyvendina 16 tokių misijų trijuose kontinentuose.
- Įkurtas Karinių misijų planavimo ir vykdymo centras (MPCC)
Išlaidos gynybai
2014 m. NATO vadovų susitikime Velse ES šalys aljanso narės įsipareigojo iki 2024 m. gynybai skirti bent 2 proc. savo BVP. Europos Parlamentas 2017 m. dar kartą paragino laikytis šio įsipareigojimo.
2019 m. duomenimis, tik penkiose ES valstybėse išlaidos gynybai siekė daugiau nei 2 proc. Be to, svarbu, kaip šie pinigai panaudojami. ES valstybės, kartu paėmus, pagal išlaidas gynybai yra antroje vietoje po JAV, tačiau skaičiuojama, jog kasmet ES neefektyviai panaudojami 26,4 mlrd. eurų, daugiausia dėl dubliavimosi, perteklinės gamybos ir dėl kliūčių viešiesiems pirkimams.
EP pozicija
Europos Parlamentas ne kartą ragino išnaudoti Lisabonos sutarties galimybes dėl Europos gynybos sąjungos kūrimo ir reiškė paramą glaudesniam bendradarbiavimui, didesnėms investicijoms į gynybos pajėgumus ir išteklių telkimui.
Europarlamentarų nuomone, tam pasitarnautų ES baltoji knyga dėl gynybos, kurioje siūlomos bendros ES gynybos politikos gairės ir priemonės.