Gynyba: ES kuria Europos kariuomenę?
Nors gynyba priklauso valstybių narių kompetencijai, tačiau per pastaruosius kelis metus ES žengė svarbius žingsnius glaudesnio bendradarbiavimo link šioje srityje.
Nuo 2016-ųjų ES valstybės ėmėsi įgyvendinti kelias iniciatyvas, kuriomis siekiama sustiprinti bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje.
Daug vilčių dėl ES gynybos
Remiantis 2022 m. „Eurobarometro“ paskelbtais duomenimis, didžioji dauguma ES piliečių (81 proc.) pritaria bendrai gynybos ir saugumo politikai, o kiekvienoje šalyje atskirai tam pritaria bent du trečdaliai apklaustųjų. Apie 93 proc. respondentų sutinka, kad šalys turėtų veikti kartu gindamos ES teritoriją, o 85 proc. mano, kad bendradarbiavimas gynybos srityje turėtų būti stiprinamas ES lygmeniu.
81 proc.
ES piliečių remia bendrą gynybos ir saugumo politiką
ES vadovai supranta, kad nė viena ES šalis negali atskirai įveikti dabartinių grėsmių saugumui. Pavyzdžiui, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas 2017 m. paragino sukurti bendrą Europos karinį projektą, o buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel 2018 m. lapkričio mėnesį kreipdamasi į Europos Parlamentą pareiškė, kad "turėtume siekti vizijos, kad vieną dieną būtų sukurta tinkama Europos kariuomenė". Judėjimas link saugumo ir gynybos sąjungos buvo vienas iš Ursulos von der Leyen vadovaujamos Komisijos prioritetų.
ES iniciatyvos didinti gynybos bendradarbiavimą
Bendros ES gynybos politikos kūrimo galimybė numatyta Lisabonos sutartyje (42(2) str.), bet kartu akcentuojama nacionalinės gynybos politikos svarba, be kita ko narystė NATO ar neutralitetas. Europos Parlamentas nuolat rėmė glaudesnį bendradarbiavimą, didesnes investicijas ir išteklių sutelkimą, kad ES lygmeniu būtų sukurta sinergija siekiant geriau apsaugoti europiečius.
Pastaraisiais metais ES ėmėsi įgyvendinti keletą iniciatyvų, kuriomis siekiama plėtoti valstybių narių gynybos pajėgumus ir bendradarbiavimą:
- Nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas (PESCO), kurio pagrindinis tikslas – stiprinti ES gynybos pajėgumus telkiant išteklius ir dalijantis jais, bendrai investuojant į gynybos srities technologijas ir įrangą, didinant ginkluotųjų pajėgų sąveiką ir operatyvinę parengtį, buvo pradėtas įgyvendinti 2017 m. gruodį. Šiuo metu PESCO rėmuose įgyvendinami 47 projektai, tarp kurių – Europos medicinos vadavietė (EMC), Jūrų stebėjimo sistema, savitarpio pagalba ir greitojo reagavimo grupės kibernetinio saugumo srityje bei jungtinė ES žvalgybos mokykla.
- Europos gynybos fondas (EDF) buvo įsteigtas 2017 m. birželį. Tai buvo pirmasis kartas, kuomet ES biudžeto lėšos panaudotos bendradarbiavimui gynybos srityje. 2021 m. balandžio 29 d. EP nariai pritarė remti programą, jai skiriant 7,6 mlrd. eurų iš ilgamečio ES biudžeto (2021-2027 m.).
- ES sustiprino bendradarbiavimą su NATO septyniose srityse, tarp kurių – kibernetinis saugumas, bendros pratybos ir kova su terorizmu.
- Karinio mobilumo gerinimas ES leidžia kariškiams reaguoti greičiau į krizes.
- Karinių ir civilinių misijų finansavimo ir operacijų efektyvinimas.
- Nuo 2017 m. birželio veikianti nauja vadovavimo ir kontrolės struktūrą (MPCC) pagerino ES galimybes suvaldyti krizes.
Išlaidos gynybai: daugiau, geriau ir kartu
ES šalys daugiau investuoja į gynybos įrangos įsigijimą
Remiantis 2022 m. gruodžio 8 d. Europos gynybos agentūros paskelbtais duomenimis, 2021 m. visos Europos gynybos išlaidos siekė 214 mlrd. eurų, t. y. 6 proc. daugiau nei 2020 m. ir augo septintus metus iš eilės.
Ataskaitoje nurodoma, kad išlaidos gynybos įrangai, moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai padidėjo 16 proc. ir pasiekė rekordinį 52 mlrd. eurų lygį.
ES stiprina savo bendrąją gynybos strategiją
Rusijos karas prieš Ukrainą parodė, kad ES turi stiprinti savo gynybos strategiją ir spartinti ginklų gamybą.
Liepos 13 d. Parlamentas pritarė 500 mln. eurų finansavimui, kuriuo siekiama padėti ES pramonei padidinti šaudmenų ir raketų gamybą, kad būtų padidintas jų tiekimas Ukrainai ir ES šalys galėtų papildyti jų atsargas (vadinamasis Šaudmenų gamybos rėmimo aktas (ASAP)).
2023 m. rugsėjo 12 d. EP nariai palaikė Europos gynybos pramonės stiprinimo pasitelkiant bendrus viešuosius pirkimus aktą (EDIRPA), kuriuo siekiama padėti ES šalims bendrai pirkti gynybos produktus, pavyzdžiui, ginklų sistemas, šaudmenis ir medicinos įrangą, kad būtų galima užpildyti skubiausias ir svarbiausias spragas. EDIRPA siekiama stiprinti Europos gynybos pramonės ir technologijų bazę bei skatinti bendradarbiavimą gynybos viešųjų pirkimų srityje.
Tai sekė po to, kai 2023 m. birželį Parlamentas ir ES Taryba pasiekė susitarimą.
Naujajai priemonei iki 2025 m. gruodžio 31 d. bus skirtas 300 mln. eurų biudžetas. Bendruose pirkimuose turės dalyvauti bent trys valstybės narės. Šia priemone taip pat galės naudotis Europos ekonominei erdvei – priklausančios šalys Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija.
Kad teisės aktas įsigaliotų, dabar reikia formalaus Tarybos patvirtinimo.
