Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos reforma trumpai 

Atnaujinta: 
 
Sukurta:   
 

Dalytis šiuo puslapiu: 

ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema yra viena pagrindinių priemonių, skirtų mažinti pramonės išmetamo CO2 kiekį. Sužinokite, kaip ji veikia ir kodėl ją reikia reformuoti.

Nors ES yra atsakinga už vieną iš didžiausių į atmosferą išmetamų CO2 rodiklių, ji taip pat yra išsikėlusi ambicingiausius tikslus.

ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema


2005 m. įsteigta ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, kuri taip pat yra ir 55 % priemonių rinkinio dalis, įpareigoja daugiau nei 10 tūkst. jėgainių ir gamyklų įsigyti leidimą kiekvienai į atmosferą išmesto CO2 tonai. Šiuos leidimus bendrovės turi pirkti aukcionuose, tačiau nemažai jų taip pat paskirstoma nemokamai, ypač tiems sektoriams, kuriuose egzistuoja rizika, jog bendrovės gali perkelti gamybą į kitus regionus, taikančius švelnesnius taršos apribojimus.

Aukcionuose parduodamų leidimų skaičius kasmet po truputį mažinamas. Taip pat mažinama dalis nemokamai paskirstomų leidimų, išskyrus kritinius sektorius. Taip siekiama sukurti finansines paskatas pagal principą „mažiau terši, mažiau moki“.

Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos reforma


Siekiant apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą suderinti su didesniais ES žaliojo kurso išmetamųjų teršalų mažinimo tikslais, 2022 m. gruodį ES sutarė dėl atnaujinimų – iki 2030 m. sumažinti šio sektoriaus išmetamų teršalų kiekį 62 proc.

Anglies dioksido mokestis


Po 2008 m. ekonominės krizės apyvartiniai taršos leidimai buvo labai pigūs, nes jų paklausa sumažėjo, o pasiūla išliko pastovi.

Didelis perteklius ir žemos kainos atgrasė įmones nuo investicijų į ekologiškas technologijas, taip apsunkinant kovą su klimato kaita.

Siekiant geriau suderinti apyvartinių taršos leidimų pasiūlą ir paklausą, 2015 m. buvo sukurtas rinkos stabilumo rezervas.

2023 m. kovo mėn. šis rezervas buvo pratęstas iki 2030 m., siekiant apsaugoti ES nuo CO2 kainų kritimo dėl išorinių veiksmų, tokių kaip COVID-19. Mažesnės CO2 kainos reikštų, kad pramonė turėtų mažiau paskatų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Parlamento tikslai


EP nariai norėjo padidinti Komisijos pasiūlymo užmojį toliau mažinant iki 2030 m. skiriamų metinių leidimų skaičių. Po Parlamento ir ES vyriausybių susitarimo įvyko šie tikslų pokyčiai:

  • toliau iki 2030 m. mažinti turimų metinių leidimų skaičių, siekiant iki 2030 m. sumažinti išmetamų teršalų kiekį 62 proc., t.y. 1 procentiniu punktu daugiau nei Komisijos pasiūlyme (61 proc.);
  • skirti didesnį finansavimą inovatyvioms technologijoms ir energetikos sistemos modernizavimui per Inovacijų ir Modernizavimo fondus. Dalis pajamų iš naujos prekybos sistemos bus skirta Socialinio klimato fondui, kurio tikslas – remti energetinio nepritekliaus paveiktus namų ūkius ir verslą;
  • iki 2034 m. laipsniškai panaikinti nemokamus apyvartinius taršos leidimus pramonės įmonėms, o ES pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmas bus įdiegtas ir visiškai pradės veikti iki tų pačių metų. Mechanizmas leistų taikyti anglies dioksido mokestį importuojamoms prekėms iš mažiau ambicingų šalių ir neleistų įmonėms perkelti gamybos į šalis, kuriose taikomos ne tokios griežtos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų taisyklės;
  • išplėsti sistemą įtraukiant jūrų transportą, kaip kelis kartus prašė Parlamentas;
  • nuo 2024 m. įtraukti komunalinių atliekų deginimo įrenginių išmetamus teršalus;
  • nuo 2027 m. sukurti atskirą prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą komerciniams pastatams ir kelių transportui. Ji gali būti atidėta iki 2028 m., siekiant apsaugoti piliečius, jei energijos kainos bus išskirtinai aukštos. Taip pat bus sukurtas naujas kainų stabilumo mechanizmas, užtikrinantis, kad leidimų kainai pagal atnaujintą apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą padidėjus virš 45 eurų, papildomai bus skirta 20 mln. eurų;
  • aviacijos taršos leidimų prekybos sistemos peržiūra siekiama iki 2026 m. laipsniškai panaikinti nemokamus leidimus aviacijos sektoriui ir skatinti naudoti tvarų aviacinį kurą.


Visos pajamos iš apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos turės būti naudojamos tik su klimatu susijusiai veiklai.

Sužinokite daugiau apie lėktuvų ir laivų išmetamų teršalų mažinimą: ES veiksmus

Tolesni veiksmai


2022 m. gruodžio mėn. EP nariams ir ES vyriausybėms pasiekus susitarimą dėl ambicingesnės apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATS), 2023 m. balandžio plenarinės sesijos metu Parlamentas patvirtino peržiūrėtą sistemą. Tam, kad sistema įsigaliotų, ją dar turi patvirtinti Taryba.


ES pastangos sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą:



Peržiūrėkite inforgrafiką apie ES pažangą siekiant klimato kaitos tikslų.