Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos reforma trumpai 

Atnaujinta: 
 
Sukurta:   
 

Dalytis šiuo puslapiu: 

ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema yra viena pagrindinių priemonių, skirtų mažinti pramonės išmetamo CO2 kiekį. Sužinokite, kaip ji veikia ir kodėl ją reikia reformuoti.

Nors ES yra tarp daugiausia CO2 į atmosferą išmetančių šalių, ji taip pat išsikėlusi ambicingiausią tikslą – iki 2030 m. sumažinti emisijas bent 40 proc. lyginant su 1990 m.

ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema


2005 m. įsteigta ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema įpareigoja daugiau nei 10 tūkst. jėgainių ir gamyklų įsigyti leidimą kiekvienai į atmosferą išmesto CO2 tonai. Šiuos leidimus bendrovės turi pirkti aukcionuose, tačiau nemažai jų taip pat paskirstoma nemokamai, ypač tiems sektoriams, kuriuose egzistuoja rizika, jog bendrovės gali perkelti gamybą į kitus regionus, taikančius švelnesnius taršos apribojimus.

Aukcionuose parduodamų leidimų skaičius kasmet po truputį mažinamas. Taip pat mažinama dalis nemokamai paskirstomų leidimų, išskyrus kritinius sektorius. Taip siekiama sukurti finansines paskatas pagal principą „mažiau terši, mažiau moki“.

Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos reforma


Siekiant apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą suderinti su didesniais ES žaliojo kurso išmetamųjų teršalų mažinimo tikslais, ES imsis atnaujinimų. Komisija siūlo iki 2030 m. sumažinti šio sektoriaus išmetamų teršalų kiekį 61 proc.

Anglies dioksido mokestis


Po 2008 m. ekonominės krizės apyvartiniai taršos leidimai buvo labai pigūs, nes jų paklausa sumažėjo, o pasiūla išliko pastovi.

Didelis perteklius ir žemos kainos atgrasė įmones nuo investicijų į ekologiškas technologijas, taip apsunkinant kovą su klimato kaita.

Siekiant geriau suderinti apyvartinių taršos leidimų pasiūlą ir paklausą, buvo sukurtas rinkos stabilumo rezervas.

Parlamento tikslai


EP nariai nori padidinti Komisijos pasiūlymo užmojį toliau mažinant iki 2030 m. skiriamų metinių leidimų skaičių. Jie taip pat nori, kad komunalinių atliekų deginimas nuo 2026 m. būtų įtrauktas į šį sektorių.

EP siekia, kad pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmas pradėtų visapusiškai veikti nuo 2030 m. Pagal šį mechanizmą būtų taikomas anglies dioksido mokestis tam tikrų prekių importui iš tam tikrų trečiųjų šalių.

Siekdamas apsaugoti piliečius nuo papildomų energijos mokesčių, Parlamentas nori, kad naujoji apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema apimtų tik komercinį kelių transportą ir pastatus. Privatus transportas ir pastatai būtų įtraukti tik nuo 2029 m. – tam reikėtų naujo Komisijos pasiūlymo.

EP nariai teigia, kad visos pajamos iš apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos turėtų būti naudojamos tik klimato veiksmams ir darbuotojų, nukentėjusių dėl ES žaliojo perėjimo, kvalifikacijos keitimui tiek ES, tiek valstybių narių lygmeniu. Dalis pajamų iš sistemos bus skirta Socialinio klimato fondui, kurio tikslas – remti nuo energetinio nepritekliaus kenčiančius namų ūkius ir įmones.

2022 m. birželio 22 d. Europos Parlamentas priėmė savo poziciją dėl reformos. Dabar EP gali pradėti derybas su ES šalimis.

ES pastangos sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą: