Maisto švaistymas: skaičiai, faktai ir Parlamento siūlymai, kaip jį sumažinti 

Atnaujinta: 
 
Sukurta:   
 

Dalytis šiuo puslapiu: 

Faktai ir skaičiai apie maisto atliekas ES šalyse  

Kasmet maisto atliekos Europos Sąjungoje sudaro 88 mln. tonų arba 173 kg vienam gyventojui. EP pritarė siūlymams, kaip iki 2030 m. jas sumažinti perpus.

Siekiama pašalinti egzistuojančias kliūtis maisto dovanojimui bei geriau paaiškinti vartotojams žymų „geriausias iki ...“ ir „suvartoti iki ...“ skirtumus. Daugiau apie maisto atliekas ES šalyse sužinokite pasitelkę infografiką viršuje.

Restoranuose, parduotuvėse, namuose, ūkiuose – maistas yra prarandamas arba išmetamas visoje maisto tiekimo grandinėje. Daugiausia maisto atliekų ES susidaro namų ūkiuose (53 proc.) ir perdirbimo sektoriuje (19 proc.), kiek mažiau – gastronomijos (12 proc.), pirminės gamybos (10 proc.) ir didmeninės prekybos (5 proc.) sektoriuose.

„Eurobarometro“ apklausos duomenimis, žmonės ne visada supranta ant maisto produkto užrašytos galiojimo datos, nors 6 iš 10 apklaustųjų teigė visada patikrinantys „Geriausias iki...“ ir „Suvartoti iki...“ žymas. Duomenys rodo, kad „Geriausias iki...“ reikšmę (datą, po kurios maisto produktas vis dar yra tinkamas vartoti, nors gali ir nebebūti pačios geriausios kokybės) supranta mažiau nei pusė (47 proc.) Europos gyventojų, o ženklinimo „Suvartoti iki“ reikšmę (datą, po kurios maisto produktas laikomas nesaugiu) – 40 proc. vartotojų.

Maisto švaistymas yra ne tik ekonomikos ir aplinkosaugos, bet ir etikos problema

Maisto švaistymas susijęs su neigiamais socialiniais, ekonominiais, ekologiniais bei etiniais padariniais.

Su prarandamu arba iššvaistomu maistu susijęs išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sudaro apie 8 proc. visų pasaulyje išmetamų antropogeninės kilmės šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ir taip yra švaistomi riboti žemės, energijos ir vandens ištekliai. Dėl kiekvieno pagaminto maisto kilogramo į atmosferą išmetama 4,5 kg CO2.

793 mln. žmonių pasaulyje kenčia nuo išsekimo dėl prastos mitybos, o daugiau nei 700 mln. žmonių gyvena žemiau skurdo ribos. Dėl to bet koks neatsakingas gamtinių išteklių, skirtų maisto gamybai, naudojimas bei maisto švaistymas turėtų būti morališkai nepriimtinas.

2014 m. duomenimis, 55 mln. žmonių (arba 9,6 proc. 28 ES valstybių narių gyventojų), negalėjo sau leisti įsigyti kokybiško maisto kas antrą dieną.

Parlamento vaidmuo

EP pranešimą, kuriame rekomenduojama iki 2030 m. maisto atliekų kiekį sumažinti perpus, parengė Biljana Borzan (Socialistai ir demokratai, Kroatija). Šis tikslas buvo taip pat nustatytas kovo mėnesį priimtuose atliekų tvarkymo taisyklių pakeitimuose.

„Nesunaudojame arba išmetame maždaug penktadalį pagaminamo maisto, kai tuo tarpu 55 mln. žmonių patiria maisto stygių. Tai nepriimtina, nemoralu ir netvaru. ES turi moralinę ir politinę pareigą sumažinti maisto atliekas“, – teigė EP pranešėja.

Patarimai vartotojams 
  • Susiplanuokite, ką pirksite 
  • Patikrinkite suvartojimo datas 
  • Maistą laikykite taip, kaip nurodyta ant pakuočių 
  • Kai nusiperkate naujų maisto produktų, dėkite juos į šaldytuvo ir spintelių lentynų galą 
  • Suvartokite likučius 
  • Užšaldykite maistą, jei suvalgote tik mažą jo dalį