ES atsakas į migraciją ir prieglobstį
Europa pritraukia daug migrantų ir prieglobsčio prašytojų. Sužinokite, kaip ES tobulina savo prieglobsčio ir migracijos politiką.
2015 m. ES išores sienas neteisėtai kirto 1,83 mln. žmonių. Nors 2022 m. šis skaičius sumažėjo iki 330 000, Parlamentas yra parengęs keletą pasiūlymų, kaip ištaisyti ES prieglobsčio politikos trūkumus: nuo prieglobsčio sistemos reformos ir išorės sienų apsaugos stiprinimo iki grąžinimo politikos veiksmingumo didinimo ir pabėgėlių integracijos skatinimo.
Sužinokite daugiau apie migracijos skaičius ir migracijos priežastis.
Prieglobsčio sistemos pertvarkymas
Prieglobsčio prašytojai: atsakomybės pasidalijimas tarp ES šalių
Bendros Europos prieglobsčio sistemos (BEPS) kertinis akmuo – Dublino reglamentas. Jis nustato, kad pirmoji valstybė narė, į kurią atvyko prieglobsčio prašytojas, atsako už jo tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą. Visgi dabartinė sistema neatsižvelgia į migracijos srautų spaudimą, kurį patiria prie ES išorinių sienų esančios valstybės.
2023 m. balandžio mėn. Parlamentas susitarė dėl savo derybinės pozicijos dėl Prieglobsčio ir migracijos valdymo reglamento peržiūros. Jis yra pasirengęs pradėti derybas su ES šalimis, siekdamas užbaigti jas iki 2024 m. vasario mėn.
ES prieglobsčio agentūros pertvarkymas
Po susitarimo su Taryba, 2021 m. lapkričio mėnesį Parlamentas pritarė Europos prieglobsčio paramos biuro transformacijai į ES prieglobsčio agentūrą. Atnaujinta agentūra pagreitins su migracija susijusias procedūras ES šalyse. Naujoji agentūra taip pat bus atsakinga už tai, kad būtų laikomasi pagrindinių teisių tarptautinės apsaugos procedūrų ir priėmimo sąlygų valstybėse narėse kontekste.
ES lėšų teikimas prieglobsčiui
EP nariai taip pat pritarė naujos Europos bendrosios integruoto sienų valdymo sistemos sukūrimui ir sutiko jai skirti 6,24 mlrd. eurų. Ši sistema turėtų padėti sustiprinti valstybių narių gebėjimus valdyti sienas, kartu užtikrinant, kad būtų atsižvelgiama į pagrindines teises. Sistema taip pat prisidės prie bendros, suderintos vizų politikos ir nustatys apsaugos priemones pažeidžiamiems žmonėms, atvykstantiems į Europą, ypač nelydimiems vaikams.
2021 m. liepos mėn. priimtoje rezoliucijoje, EP patvirtino 9,88 mlrd. eurų didesnį atnaujintą Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo biudžetą 2021–2027 metams. Naujasis fondas turėtų prisidėti prie prieglobsčio politikos stiprinimo, teisėtos migracijos vystymo, trečiųjų šalių piliečių integracijos ir kovos su neteisėta migracija. Fondas taip pat turėtų paskatinti šalis nares teisingiau pasiskirstyti pabėgėlių ir prieglobsčio siekiančių asmenų priėmimo atsakomybėmis.
Skaitykite daugiau apie bendros Europos prieglobsčio sistemos atnaujinimą.
Reagavimas į Ukrainos pabėgėlių krizę
ES taip pat nustatė laikinus apsaugos mechanizmus konkrečioms pabėgėlių ar perkeltųjų asmenų grupėms. Vienas iš tokių mechanizmų yra ES Laikinosios apsaugos direktyva, kuri nustato laikinosios apsaugos suteikimo sistemą. Pirmą kartą direktyva buvo priimta 2001 m. reaguojant į konfliktą Balkanuose.
Po Rusijos karinės invazijos į Ukrainą 2022 m. vasario 24 d., ES greitai sureagavo ir parodė solidarumą teikdama reikalingą pagalbą Ukrainos žmonėms. Tai apėmė tiesioginę humanitarinę pagalbą, skubią civilinės saugos pagalbą, paramą pasienyje, taip pat apsaugos suteikimą bėgantiems nuo karo ir atvykstantiems į ES. Pirmą kartą savo istorijoje Europos Sąjunga aktyvavo Laikinosios apsaugos direktyvą, nustatančią teisines taisykles, padedančias valdyti masinį žmonių atvykimą.
Skaitykite daugiau apie ES atsaką į Ukrainos pabėgėlių krizę.
ES išorės sienų apsauga ir migracijos srautų valdymas
Kova su neteisėta migracija gerbiant prieglobsčio prašytojų teises
Europos Parlamentas stengėsi sugriežtinti sienų kontrolę ir pagerinti valstybių narių galimybes valdyti į Europą atvykstančių žmonių srautus.
2023 m. balandžio mėn. Parlamentas patvirtino savo poziciją dėl išorės sienų procedūros peržiūros, skirtos neteisėtiems migrantų srautams valdyti, ir dabar pradės derybas su Taryba.
Pakeitimais siekiama geriau išspręsti migracijos valdymo sudėtingumą ir iššūkius, kartu užtikrinant, kad būtų gerbiamos ir apsaugotos nelegalių migrantų teisės ir poreikiai.
Siūloma prieglobsčio prašymų procedūras atlikti greičiau ir paprasčiau. Prašymai turėtų būti užpildyti per 12 savaičių, įskaitant skundus. Jei ieškinys atmetamas, jo pareiškėjas turi būti grąžintas per 12 savaičių.
Naujosios taisyklės taip pat apribotų sulaikymo naudojimą. Kol prieglobsčio prašymas yra vertinamas arba grąžinimo procedūra nagrinėjama, prieglobsčio prašytojas turi būti apgyvendintas ES šalyje. Sulaikymas turėtų būti naudojamas tik kaip kraštutinė priemonė.
Skaitykite daugiau apie kovą su neteisėta migracija ir migrantų grąžinimą
ES sienų apsaugos agentūros „Frontex“ stiprinimas
Pabėgėlių krizės naštą pirmiausia pajuto nacionalinės pasienio ir migracijos tarnybos. 2015 m. gruodį Parlamentas paragino sustiprinti ES sienų apsaugos agentūrą „Frontex“.
Ji oficialiai pradėta naudoti prie Bulgarijos išorės sienos su Turkija 2016 m. spalio mėn. „Frontex“ remia ES ir Šengeno šalis visais sienų valdymo klausimais – nuo paramos vietoje ir kovos su tarpvalstybiniu nusikalstamumu, stebėjimo iš oro ir informacijos rinkimo iki pagalbos vykdant grąžinimo procedūras.
Jos pagrindinė užduotis – padėti nacionalinėms tarnyboms užtikrinti ES išorės sienų apsaugą. Iki 2027 m. siūloma šią agentūrą papildyti 10 tūkst. naujų pareigūnų.
Vidinių sienų kontrolė
Per pastaruosius kelerius metus ES šalys kartas nuo karto atnaujina Šengeno erdvės sienų kontrolę, kuri dažnai trunka ilgą laiką. Siekdama išsaugoti laisvą judėjimą ir kartu šalinti realias grėsmes saugumui, 2021 m. Europos Komisija pateikė savo pasiūlymą.
2023 m. spalį Europos Parlamentas sutarė dėl savo pozicijos ir balsavo už tai, kad būtų pradėtos derybos su ES Taryba šiuo klausimu.
Naujos taisyklės, kaip alternatyvą vidaus sienų kontrolei, skatina policijos bendradarbiavimą pasienio regionuose sprendžiant neteisėto judėjimo Šengeno erdvėje problemą. Sulaikyti ne ES piliečiai, neturintys teisėto statuso, dažnai atvyksta iš kitos ES šalies, todėl, jei abi šalys organizuoja bendrą patruliavimą, neteisėti migrantai gali būti perduoti atgal į pirmąją ES šalį. Europos Parlamento nariai nori, kad toks grąžinimas nebūtų taikomas keletui kategorijų migrantų, įskaitant nelydimus nepilnamečius.
Europarlamentarai taip pat siūlo aiškius kriterijus, pagal kuriuos būtų galima įvesti vidaus sienų kontrolę reaguojant į rimtą grėsmę. Kad būtų galima įvesti vidaus sienų kontrolę, reikia pagrįstos priežasties, pavyzdžiui, nustatytos ir tiesioginės terorizmo grėsmės, o tokios kontrolės terminas turėtų būti ne ilgesnis kaip aštuoniolika mėnesių. Jei grėsmė išliktų, ES Tarybos sprendimu galėtų būti leista vykdyti daugiau sienų kontrolės priemonių.
Pasiūlymuose taip pat numatyta galimybė iki dvejų metų laikotarpiui atnaujinti sienų kontrolę keliose šalyse, kai Europos Komisija gauna pranešimus apie ypač didelę grėsmę, kuri vienu metu daro poveikį daugeliui šalių.
Teisėtos migracijos, turint leidimus dirbti, gerinimas
ES taip pat stengiasi paskatinti legalią migraciją, siekdama išspręsti darbo jėgos trūkumo problemą, užpildyti įgūdžių spragas ir paskatinti ekonomikos augimą.
- ES mėlynoji kortelė – tai leidimas ne ES piliečiams dirbti ir gyventi ES šalyje, jei jie turi išsilavinimą ar jam prilygintiną kvalifikaciją ir darbo pasiūlymą, atitinkantį minimalią darbo užmokesčio ribą.
- Vienas leidimas – tai leidimas dirbti ir gyventi, kurį iki dvejų metų išduoda ES šalis, kurioje dirbs ir gyvens ne ES pilietis.
- ES ilgalaikio gyventojo statusas – leidžia ne ES piliečiams likti ir dirbti ES neribotą laiką.
Skaitykite daugiau apie darbo jėgos migraciją: darbo galimybių ES gerinimą.
Pabėgėlių integracijos Europoje gerinimas
Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo veikla
ES siekia padėti migrantams integruotis į visuomenę savo naujuose namuose skirtingose ES valstybėse narėse.
Europos Parlamentas taip pat ragina skirti daugiau lėšų programoms, padėsiančioms ypač pažeidžiamoms grupėms, tokioms kaip pabėgėliai, lengviau įsilieti į darbo rinką bei gauti prieigą prie švietimo.
Pabėgėlių integracijos gerinimas pagal naująjį Migracijos ir prieglobsčio paktą
Priėmimo sąlygų direktyva peržiūrima siekiant užtikrinti lygiaverčius priėmimo standartus (materialines sąlygas, sveikatos priežiūrą ir tinkamą pragyvenimo lygį) visose ES šalyse tiems, kurie prašo tarptautinės apsaugos.
Siekiant pagerinti galimybes gyventi savarankiškai ir integruotis, prieglobsčio prašytojams turėtų būti leista dirbti ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo prašymo užregistravimo dienos. Jie turėtų turėti galimybę lankyti kalbų kursus, taip pat pilietinio ugdymo kursus ar profesinį mokymą. Visi prieglobsčio prašantys vaikai turi būti įtraukti į mokyklą ne vėliau kaip praėjus dviems mėnesiams nuo atvykimo.
2022 m. gruodžio mėn. Parlamentas ir Taryba pasiekė preliminarų susitarimą dėl taisyklių. Tam, kad taisyklės įsigaliotų, jas turi oficialiai patvirtinti abi institucijos.
