CO2 išlakų mažinimas: ES tikslai ir politika
Siekdama sušvelninti klimato kaitą Europos Sąjunga įgyvendina ambicingus šiltnamio dujų mažinimo tikslus, kurie yra 55 % tikslo priemonių rinkinio dalis.
ES klimato kaitos tikslai ir Europos žaliasis kursas
Siekdamas kovoti su klimato kaita, Europos Parlamentas priėmė Europos klimato įstatymą, kurio ES išmetamųjų teršalų mažinimo tikslas yra 55 proc. iki 2030 m. (padidintas nuo 40 proc.), o klimato neutralumą norima pasiekti iki 2050 m.
Klimato įstatymas yra Europos žaliojo kurso dalis. Kad pasiektų savo klimato tikslą, Europos Sąjunga parengė ambicingą teisės aktų paketą, vadinamą 55 % tikslo priemonių rinkiniu. Jį sudaro keletas tarpusavyje susijusių persvarstytų įstatymų ir nauji siūlomi klimato ir energetikos įstatymai.
Sužinokite daugiau apie klimato kaitą Europoje.
Taršos leidimų prekybos sistema pramonei
ES apyvartinių taršos leidimų (ATL) prekybos sistema siekiama sumažinti pramonės išmetamo anglies dioksido kiekį, įpareigojant įmones turėti leidimą už kiekvieną toną išmetamo CO2. Įmonės turi juos pirkti aukcionuose. Egzistuoja tam tikrų paskatų skatinti inovacijas šiame sektoriuje.
Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema yra pasaulyje pirmoji ir didžiausia anglies dioksido rinka. Ji reguliuoja apie 40 proc. visų ES išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir apima apie 10 tūkst. ES elektrinių bei gamybos įmonių. Siekdamas suderinti ATL prekybos sistemą su Europos žaliojo kurso išmetamųjų teršalų mažinimo tikslais, 2023 m. balandį Europos Parlamentas priėmė sistemos atnaujinimą. Juo siekiama, kad išmetamųjų teršalų kiekis ŠESD sektoriuose iki 2030 m. sumažėtų 62 proc., palyginti su 2005 m.
Sužinokite daugiau apie tai, kaip veikia ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema ir kaip ji šiuo metu reformuojama.
CO2 taršos mažinimas transporto sektoriuje Europoje
Lėktuvų ir laivų teršalai
Civilinė aviacija sudaro 13,4 proc. viso ES transporto išmetamo CO2 kiekio. 2022 m. balandį Parlamentas pritarė aviacijos ATL prekybos sistemos peržiūrai, kad ji būtų taikoma visiems skrydžiams iš Europos ekonominės erdvės, įskaitant tuos, kurie nusileidžia už šios zonos ribų.
EP nariai ir Taryba sutarė, kad naudotas kepimo aliejus, sintetinis kuras ar net vandenilis palaipsniui taptų aviacinių degalų norma. Jie nori, kad tiekėjai nuo 2025 m. pradėtų tiekti tvarų kurą, kuris iki 2050 m. ES oro uostuose sudarytų 70 proc. visų aviacinių degalų.
Jūrų transportas taip pat bus įtrauktas į atnaujintą ATL prekybos sistemą. Europarlamentarai nori, kad jūrų sektorius, palyginti su 2020 m., sumažintų laivų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 2 proc., nuo 2035 m. – 14,5 proc., o nuo 2050 m. – 80 proc. Reikalavimai turėtų būti taikomi laivams, kurių bendrasis svoris yra didesnis kaip 5000 tonų ir kurie išmeta 90 proc. anglies dioksido.
Daugiau apie ES veiksmus, kuriais siekiama sumažinti lėktuvų ir laivų išmetamų teršalų kiekį.
Automobilių teršalai
Automobiliai ir vanai sudaro 15 proc. ES išmetamo CO2 kiekio. Parlamentas pritarė Komisijos pasiūlymui, kad nuo 2035 m. automobiliai ir vanai nebeišmestų anglies dvideginio. 2030 m. tarpiniai išmetamųjų teršalų mažinimo tikslai būtų 55 proc. lengviesiems automobiliams ir 50 proc. vanams.
Sužinokite daugiau apie naujus CO2 tikslus automobiliams.
Norint pasiekti neutralumo klimatui tikslus, visi nauji automobiliai ir vanai, parduodami ES nuo 2035 m., turėtų neišskirti anglies dvideginio.
Skaitykite daugiau apie ES draudimą prekiauti teršalus išskiriančiais automobiliais nuo 2035 m.
Šis perėjimas prie neutralumo klimatui turi vykti kartu su alternatyvaus kuro sistemos vystymu. EP nariai siūlo, kad iki 2026 m. prie pagrindinių ES kelių bent kartą per 60 kilometrų būtų įrengtos automobilių įkrovimo zonos. Jie taip pat siūlo iki 2028 m. kas 100 kilometrų įrengti vandenilio papildymo stotis prie pagrindinių ES kelių.
Skaitykite daugiau apie alternatyvų kurą automobiliams: kaip padidinti jo naudojimą.
Nuo 2027 m. bus sukurta atskira apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema pastatams ir kelių transportui.
Išlakų mažinimas energijos sektoriuje
Kuro deginimas sudaro daugiau nei tris ketvirtadalius ES išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Energijos suvartojimo mažinimas ir švaresnių energijos šaltinių kūrimas yra labai svarbūs siekiant ES klimato tikslų ir norint išspręsti ES priklausomybę nuo importo iš trečiųjų šalių.
Mažesnis energijos vartojimas
2023 m. liepą Europos Parlamentas patvirtino naujas energijos taupymo taisykles.
ES šalys turėtų bendrai užtikrinti, kad iki 2030 m. energijos suvartojimas ES lygiu būtų sumažintas bent 11,7 proc. (palyginti su 2020 m. energijos suvartojimo prognozėmis 2030 metams). Be to, iki 2030 m. pabaigos šalys turėtų kasmet sutaupyti vidutiniškai 1,5 proc. energijos.
Šiandien pastatų šildymui ir vėsinimui tenka 40 proc. visos ES suvartojamos energijos. Parlamentas rengia pastatų energinio naudingumo taisykles, norėdamas iki 2050 m. pasiekti nulinės emisijos pastatų fondą. Taisyklės apima:
- renovacijos strategijas;
- reikalavimą, kad visi nauji pastatai ES nuo 2030 m. neišskirtų teršalų;
- saulės jėgainių įrengimą naujuose pastatuose.
Skaitykite daugiau apie ES veiksmus, siekiant sumažinti energijos suvartojimą.
Atsinaujinančios energijos didinimas
Švarios energijos šaltinių, kaip alternatyvų iškastiniam kurui, kūrimas taip pat padės ES sumažinti išmetamų teršalų kiekį.
Šiuo metu daugiau nei 20 proc. ES suvartojamos energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių.
2022 m. gruodį europarlamentarai paragino greičiau išduoti leidimus atsinaujinančios energijos elektrinėms, įskaitant saulės baterijas ir vėjo malūnus.
Europarlamentarai svarsto galimybę padidinti atsinaujinančius vandenilio ir bangų energijos šaltinius. ES finansavimas gamtinių dujų infrastruktūros projektams palaipsniui naikinamas, o pinigai nukreipiami vandenilio ir atsinaujinančios energijos jūroje infrastruktūrai.
2023 m. rugsėjį Europos Parlamentas pritarė susitarimui, kuriuo siekiama paskatinti atsinaujinančios energijos naudojimą, laikantis Europos žaliojo kurso tikslų ir pastangų sumažinti priklausomybę nuo Rusijos energijos. Naujųjų taisyklių tikslas yra iki 2030 m. padidinti atsinaujinančių energijos šaltinių dalį ES galutiniame energijos suvartojime iki 42,5 proc., o ES šalių tikslas turėtų būti 45 proc.
Skaitykite daugiau apie tai, kaip ES skatina atsinaujinančią energiją.
Anglies dioksido mokestis importuojamoms prekėms
Pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas skatintų ES ir už jos ribų esančias įmones mažinti anglies dioksido išmetimą, nustatant anglies dioksido kainą tam tikroms importuojamoms prekėms, jei jos įvežamos iš šalių, kurių klimato kaitos teisės aktai nėra tokie plataus užmojo. Šia priemone siekiama išvengti anglies dioksido nutekėjimo, kai pramonės šakos perkelia gamybą į šalis, kuriose taikomos ne tokios griežtos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo taisyklės.
Kaip 55 % tikslo priemonių rinkinio dalį, ES sukurs pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą, pagal kurį būtų taikomas anglies dioksido mokestis už tam tikrų prekių importą iš už ES ribų. Jis bus taikoma energijai imlių pramonės šakų, pavyzdžiui, geležies, plieno, cemento, aliuminio, trąšų ir vandenilio, prekėms.
Importuotojai turės sumokėti skirtumą tarp anglies dioksido kainos, sumokėtos gamybos šalyje, ir ES apyvartinių taršos leidimų kainos.
Pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas bus taikomas nuo 2026 m. iki 2034 m. Jis bus laipsniškai panaikintas tuo pačiu metu, kai bus panaikinti nemokami apyvartiniai taršos leidimai ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje. Parlamentas taisykles priėmė 2023 m. balandį.
Skaitykite daugiau apie apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos reformą.
CO2 taršos mažinimas kituose sektoriuose
Taip pat siekiama, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis mažėtų ir į ATL sistemą šiuo metu nepatenkančiuose sektoriuose – transporto, žemės ūkio, statybų ir atliekų tvarkymo. Šie sektoriai atsakingi už maždaug 60 proc. Europos Sąjungoje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
2023 m. kovą Parlamentas balsavo už šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslą iki 2030 m. pakelti nuo 30 proc. iki 40 proc., palyginti su 2005 m. lygiu.
Skaitykite daugiau apie „anglies dioksido nutekėjimą“.
Miškų naudojimas išlakų mažinimui
Miškai yra natūralūs anglies dvideginio absorbentai, o tai reiškia, kad jie surenka daugiau anglies dvideginio iš atmosferos nei išskiria. Be to, europarlamentarai siekia, kad dėl miškų kirtimo atsiradusios CO2 išlakos būtų kompensuojamos pasodinant naują mišką arba pagerinant tvarų ES šalyse augančių miškų, pasėlių ir pievų tvarkymą. Miškai labai svarbūs kovoje su klimato kaita – jie absorbuoja apie 7 proc. viso ES išmetamo CO2 kiekio kasmet.
2023 m. kovo mėn. Parlamentas ir Taryba patvirtino naujas taisykles, reglamentuojančias žemės naudojimą, žemės paskirties keitimą ir miškininkystės sektorių, iki 2030 m. 15 proc. padidinant anglies absorbentų kiekį.
Miškų naikinimas ir nykimas turi įtakos ES aplinkosaugos tikslams, tokiems kaip kova su klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimas, taip pat žmogaus teisėms, taikai ir saugumui.
2023 m. balandį Parlamentas patvirtino naujas taisykles, įpareigojančias įmones užtikrinti, kad Europos rinkoje parduodami produktai niekur pasaulyje neprisidėjo prie miškų naikinimo ar nykimo.
Skaitykite daugiau apie miškų naikinimo priežastis ir kaip ES jas sprendžia.
Kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas
ES daug dirba siekdama sumažinti CO2 išmetimą. Ji taip pat deda pastangas reguliuoti kitas šiltnamio efektą sukeliančias dujas, pavyzdžiui, metaną, fluorintas dujas ir ozono sluoksnį ardančias medžiagas. Šių dujų yra mažiau nei anglies dioksido (CO2), tačiau jos gali pridaryti daugiau žalos.
Skaitykite daugiau apie tai, kaip ES mažina įvairių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.