INFOGRAFIKAS: klimato kaitos derybų istorija
Pasitelkę interaktyvią laiko juostą sužinokite daugiau apie esminius tarptautinių klimato derybų etapus ir iniciatyvas.
Nuo „Žemės susitikimo“ iki naujausios JT klimato konferencijos – sužinokite apie svarbiausius įvykius klimato kaitos derybų istorijoje chronologine tvarka.
ES yra pagrindinis veikėjas kovoje prieš klimato kaitą. 2021 m. ES teisiškai įsipareigojo tapti klimatui neutralia iki 2050 m. ir iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas sumažinti 55 proc. Nuo tada buvo atnaujinta daug energetikos ir aplinkosaugos taisyklių, kad būtų pasiektas vadinamasis 55 % tikslas. Dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą ES mažina savo energetinę priklausomybę nuo trečiųjų šalių ir priėmė taisykles, kuriomis skatinamas atsinaujinančios energijos šaltinių naudojimas.
Laiko juosta : Klimato derybų gidas
Renginiai
-
COP28 pasiekia persilaužimą dėl iškastinio kuro
( 2023 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 12 d. )COP28 klimato kaitos konferencijoje, vykusioje Dubajuje, patvirtintas perėjimo nuo iškastinio kuro planas. COP28 derybininkai taip pat sutarė tris kartus padidinti atsinaujinančių išteklių pajėgumus ir dvigubai padidinti energijos vartojimo efektyvumą iki 2030 m. Be to, jie padarė pažangą prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių ir finansavimo srityje.
-
COP27 Šarm aš Šeiche
( 2022 m. lapkričio 6–20 d. )Šalys susitarė sukurti nuostolių ir žalos fondą, kad padėtų pažeidžiamoms šalims, nukentėjusioms nuo klimato nelaimių. Tačiau, nepaisant lėtos pažangos dėl laipsniško iškastinio kuro atsisakymo ir artėjimo prie Paryžiaus susitarime nustatytos 1,5 laipsnio Celsijaus ribos, nebuvo susitarta dėl naujų priemonių.
-
COP26 Glazge
( 2021 m. lapkričio 1–13 d. )COP26 konferencijoje šalys sutarė dėl: klimatui neutralios ES tikslo; didesnio finansavimo pažeidžiamoms besivystančioms šalims; mažesnio finansavimo iškastinio kuro projektams. Šalys nepriėmė bendro sprendimo dėl laipsniško anglies naudojimo nutraukimo.
-
Įsigalioja Europos klimato teisės aktas
( 2021 m. liepos 29 d. )Pirmasis Europos klimato teisės aktas numato iki 2050 m užtikrintą neutralų visų ES šalių poveikį klimatui. Taip pat siekiama, kad po 2050 m. išmetamųjų teršalų kiekis būtų neigiamas, o iki 2030 m. nustatomas tarpinis klimato kaitos tikslas sumažinti grynąjį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 55 proc.
Papildoma informacija:Taryba patvirtina Europos klimato teisės aktą -
JAV vėl prisijungia prie Paryžiaus susitarimo
( 2021 m. vasario 19 d. )Netrukus po to, kai Joe Bidenas tapo prezidentu, JAV vėl tampa Paryžiaus susitarimo dalyve.
Papildoma informacija:Pranešimas spaudai -
Europos klimato teisės aktas: Parlamentas priima savo poziciją
( 2020 m. spalio 7 d. )EP patvirtina poziciją dėl klimato kaitos mažinimo tikslų. Jis siekia iki 2050 m užtikrinti neutralų visų ES šalių poveikį klimatui ir 2030-iesiems nustatyti ryžtingesnį 60 proc. CO2 mažinimo tikslą.
-
ES siekia, kad iki 2050 m. jos poveikis klimatui būtų neutralus
( 2019 m. gruodžio 12 d. )Europos Vadovų Taryba pritaria ES tikslui iki 2050 m. tapti klimatui neutralia
-
Žaliasis susitarimas
( 2019 m. gruodžio 11 d. )Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pristato „Europos žaliąjį kursą“ – planus iki 2050 m. pasiekti, kad ES taptų klimatui neutrali.
Papildoma informacija: -
COP25 Madride
( 2019 m. gruodžio 2–13 )COP25 konferencija baigiasi susitarimu dėl padidėjusio anglies dioksido kiekio mažinimo, tačiau nuvilia, nes sprendimai dėl anglies dioksido apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos ir aiškumas dėl konkretaus išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo perkeliami į kitą COP konferenciją vyksiančią Glazge.
Papildoma informacija:COP25 baigiamasis pranešimas -
Europos Parlamentas skelbia kritinę klimato padėtį
( 2019 m. lapkričio 28 d. )Europos Parlamentas skelbia kritinę klimato ir aplinkos padėtį Europoje bei pasaulyje. EP nariai ragina visomis ES politikos priemonėmis siekti, kad klimato šilimas neviršytų 1,5 °C.
Papildoma informacija:Pranešimas spaudai: Europos Parlamentas skelbia kritinę klimato padėtį -
COP 24 Katovicuose
( 2018 m. gruodžio 3–14 d. )Šalys susitaria dėl Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo, tačiau pagrindiniai klausimai apie anglies dioksido apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą ir tai, kaip reaguoti į įspėjimus apie aukštesnę nei 1,5 ° C temperatūrą, lieka neišspręsti.
Papildoma informacija:Šalys susitaria dėl Paryžiaus klimato susitarimo nuostatų įgyvendinimo -
JT TKKK dėl klimato kaitos pristato ataskaitą
( 2018 m. spalis )JT Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija pristato ataskaitą, kurioje tiriamas 1,5 ° C temperatūros pakilimo poveikis. Joje daroma išvada, kad teršalų išmetimą reikės sumažinti labiau nei iš pradžių skaičiavo mokslininkai.
Papildoma informacija:IPCC ataskaita -
COP 23 Bonoje
( 2017 m. lapkričio 6–17 d. )Reikšminga pažanga Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo taisyklių srityje.
Papildoma informacija:Pagrindiniai COP23 pasiekimai -
JAV prezidentas D. Trumpas pareiškia apie ketinimus pasitraukti iš Paryžiaus klimato susitarimo.
( 2017 m. birželis )Papildoma informacija: -
COP 22 Marakeše
( 2016 m. lapkričio 7–18 d. )Šalys pasižada visiškai įgyvendinti Paryžiaus klimato susitarimą.
-
Įsigalioja Paryžiaus klimato susitarimas
( 2016 m. lapkričio 4 d. ) -
Europos Parlamentas ratifikuoja Paryžiaus klimato susitarimą
( 2016 m. spalio 4 d. )EP pritarimas sudarė sąlygas ankstesniam nei tikėtasi šio susitarimo įsigaliojimui – 2016 m. lapkričio mėn.
Papildoma informacija:Europos Parlamentas ratifikavo Paryžiaus klimato kaitos susitarimą -
Paryžiaus klimato susitarimas
( 2015 m. gruodis )Visuotinis privalomas susitarimas dėl klimato kaitos, kuriuo įsipareigota mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Susitarimo tikslas – pasiekti, kad pasaulinė vidutinė paviršiaus temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 2 °C, lyginant su ikipramoniniu laikotarpiu. Taip pat sutarta, jog būtų dedamos pastangos, kad temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5 °C. Be to, bus teikiama pagalba besivystančių šalių prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmams.
Papildoma informacija:Paryžiaus klimato susitarimas -
Paskelbta penktoji TKKK vertinimo ataskaita
( 2014 m. )Ataskaitoje kalbama apie „aiškią ir didėjančią“ žmogaus įtaką klimatui, įspėjant, kad jei nekontroliuojama, klimato kaita padidins sunkaus, plintančio ir negrįžtamo poveikio žmonėms ir ekosistemoms tikimybę.
Papildoma informacija:Klimato kaita 2014 m.: penktoji sintezės ataskaita -
COP 20 Limoje
( 2014 m. gruodis )Šalys raginamos aiškiai, skaidriai ir suprantamai apibrėžti savo indėlį į 2015 m. planuojamą pasirašyti klimato susitarimą.
Papildoma informacija:Limos klimato kaitos konferencija (2014 m. gruodis) -
COP 19 Varšuvoje
( 2013 m. lapkritis )Klojami pamatai naujam susitarimui dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo. Sukurtas klimato kaitos poveikio sukeltų nuostolių ir žalos mechanizmas, kuris padėtų geriau apsaugoti pažeidžiamas besivystančias šalis. Sutarta paspartinti jau suderintų priemonių, pvz., dėl klimato finansavimo, įgyvendinimą ir padidinti informacijos apie išmetamuosius teršalus skaidrumą.
Papildoma informacija:Varšuvos rezultatai -
COP 18 Dohoje
( 2012 m. )Priimamas Kioto protokolo Dohos pakeitimas dėl įsipareigojimų mažinti išmetamųjų teršalų kiekį 2013–2020 m. laikotarpiu.
Papildoma informacija: -
COP 17 Durbane
( 2011 m. )Vyriausybės įsipareigoja siekti iki 2015 m. sudaryti naują visuotinį susitarimą dėl klimato kaitos po 2020 m.
Papildoma informacija:Durbanas: visiško JT klimato kaitos konvencijos įgyvendinimo link -
Kankūno susitarimas
( 2010 m. )Patvirtintas tikslas, kad išsivysčiusios šalys skirs finansinę pagalbą besivystančioms šalims kovai su klimato kaita finansuoti, ir sukurtas žaliasis klimato fondas, per kurį būtų skirstoma didžioji šio finansavimo dalis.
Papildoma informacija:Kankūno susitarimas -
4-oji IPCC vertinimo ataskaita
( 2007 m. )Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (angl. IPCC) vertinimu, nebekyla abejonių, jog pasaulinis klimato šilimas jau vyksta, ir yra didžiulė tikimybė, kad per pastaruosius 50 metų Žemė įšilo dėl žmonių veiklos.
Papildoma informacija:Klimato kaita 2007 m.: ketvirtoji suvestinė ataskaita -
Įsigalioja Kioto protokolas
( 2005 m. vasaris ) -
Startuoja ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema
( 2005 m. sausis )2005 m. įsteigta ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema įpareigoja daugiau nei 11 tūkst. jėgainių ir gamyklų įsigyti leidimą kiekvienai į atmosferą išmesto CO2 tonai.
Papildoma informacija:ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema ir jos reforma -
Marakešo susitarimai
( 2001 m. lapkritis )Marakešo susitarimai detalizuoja Kioto protokolo įgyvendinimo mechanizmą.
Papildoma informacija:Septintoji šalių konferencijos sesija (COP 7), 2001 m. spalis -
JAV pasitraukia iš Kioto protokolo
( 2001 m. birželio 11 d. )Prezidento G. Busho administracijos teigimu, Kioto protokolu užkraunama per didelė šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo našta industrinėms šalims, palyginti su besivystančiomis šalimis.
Papildoma informacija:Prezidentas Bushas aptaria pasaulinius klimato pokyčius -
Priimamas Kioto protokolas dėl klimato kaitos
( 1997 m. )Vienas svarbiausių tarptautinių teisinių dokumentų, skirtų kovai su klimato pokyčiais. Jame numatyti įsipareigojimai, kuriuos prisiima industrinės šalys, siekdamos sumažinti tam tikrų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, prisidedančių prie planetos klimato atšilimo, išmetimą. Susitarta 2008–2012 m. sumažinti išsivysčiusių šalių šiltnamio efektą sukeliančių dujų bendrą išmetimą mažiausiai 5 proc., palyginti su 1990 m. lygiu.
Papildoma informacija:Įvadas į Kioto protokolą -
Pirmoji JT klimato kaitos konferencija (COP 1) Berlyne
( 1995 m. )Pradedamos diskusijos apie stipresnius įsipareigojimus siekiant Bendrosios klimato kaitos konvencijos tikslų.
-
Įsigalioja UNFCCC
( 1994 m. ) -
„Žemės susitikimas“ Rio de Žaneire
( 1992 m. )Vyriausybės kviečiamos pasirašyti Bendrąją klimato kaitos konvenciją.
Papildoma informacija:JT Aplinkos ir plėtros konferencija -
Priimta Bendroji klimato kaitos konvencija (UNFCCC)
( 1992 m. gegužė )Jungtinių Tautų būstinje Niujorke priimama Bendroji klimato kaitos konvencija, skirta švelninti klimato kaitą. Pirmąkart industrinės šalys prisiima įsipareigojimus mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
-
Pirmasis Tarpvyriausybinio derybų komiteto posėdis
( 1991 m. ) -
Pirmoji IPCC vertinimo ataskaita
( 1990 m. )Išvadose teigiama, kad dėl žmogaus veiklos į atmosferą patenkantys teršalai prisideda prie natūraliai atsirandančių šiltnamio dujų poveikio. Pabrėžiama, jog klimato kaita yra iššūkis, reikalaujantis tarptautinio bendradarbiavimo siekiant sumažinti jo poveikį. Ši ataskaita padėjo pamatus JT Bendrosios klimato kaitos konvencijos atsiradimui.
Papildoma informacija:Klimato kaita, TKKK mokslinis vertinimas -
Įsteigta Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC)
( 1988 m. )Tai – pagrindinė tarptautinė mokslinė įstaiga, atliekanti klimato kaitos vertinimą.
Papildoma informacija:Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija -
Priimtas Monrealio protokolas
( 1987 m. )Vadovaujantis Monrealio protokolu palaipsniui atsisakyta 98% ozono sluoksnį ardančių medžiagų gamybos ir naudojimo.
Papildoma informacija:Monrealio protokolas dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų -
Pasaulinė klimato konferencija Ženevoje
( 1979 m. )Viena iš pirmųjų tarptautinių konferencijų apie klimato kaitą, atvedusi prie pasaulinės klimato programos sukūrimo.
Papildoma informacija:Pasaulinės klimato konferencijos pranešimų medžiaga -
JT konferencija žmogaus aplinkos klausimais
( 1972 m. )Pirmoji Jungtinų Tautų konferencija aplinkos tema.
Papildoma informacija:Jungtinių Tautų konferencija dėl žmogaus aplinkos Stokholme
Sužinokite daugiau apie ES veiksmus kovoje su klimato kaita
- Europos Sąjungos veiksmai dėl klimato kaitos
- Klimato kaita Europoje: faktai ir skaičiai
- Klimato kaita: šiltnamio efektą sukeliančių dujų įtaka visuotiniam atšilimui
- ES pažanga siekiant klimato kaitos tikslų (INFOGRAFIKAS)
- Klimato kaitos padariniai Europoje (infografikas)
- Infografikas: šiltnamio dujų išlakos pagal šalis ir sektorius