Tarša mikroplastiku: šaltiniai, poveikis ir sprendimai 

 
 

Dalytis šiuo puslapiu: 

Kas yra mikroplastikas, iš kur jis atsiranda ir kokias pasekmes gali sukelti? Jūsų dėmesiui – pagrindiniai faktai ir ES siūlomi sprendimai.

Mikroplastikai yra labai mažos plastikinės dalelės (dažniausiai mažesnės nei 5 mm). Pagal tai, iš kur atsiranda, jie gali būti skirstomi į dvi grupes: pirminius ir antrinius.

Pirminiai mikroplastikai į aplinką patenka tiesiogiai. Skaičiuojama, kad jie gali sudaryti 15–31 proc. viso vandenynuose esančio mikroplastiko.

Daugiausiai jų (63 proc.) pasklinda dėvintis tokiems produktams kaip sintetiniai drabužiai, padangos ir dažai.

Jų taip pat sąmoningai pridedama į tam tikrų kategorijų produktus, tokius kaip kosmetika ir kūno priežiūros produktai, pavyzdžiui, veido ar kūno valomuosiuose kremuose naudojamos šveičiamosios granulės. Visgi dėl pastarųjų produktų pasklinda tik apie 2 proc. pirminių mikroplastikų.

Antriniai mikroplastikai susidaro degraduojant didesniems plastikiniams daiktams, pavyzdžiui, maišeliams, buteliams ar žvejybos tinklams. Skaičiuojama, kad jie gali sudaryti 69–81 proc. viso vandenynuose esančio mikroplastiko.

Kokios yra mikroplastiko taršos pasekmės?

Mikroplastiko dalelių vis daugiau aptinkama vandenynuose. Jungtinių Tautų teigimu, juose gali būti 51 trilijonas tokių dalelių arba 500 kartų daugiau nei žvaigždžių mūsų galaktikoje.

Jūrose esančius mikroplastikus gali praryti žuvys ir tokiu būdu jie gali patekti į maisto grandinę bei atsidurti ant mūsų stalo.

Tad nenuostabu, kad mikroplastiko dalelių buvo rasta mūsų maisto produktuose ir gėrimuose, įskaitant alų, medų ir geriamąjį vandenį, o neseniai ir žmogaus ekskrementuose.

Nors poveikis žmogaus sveikatai kol kas nežinomas, plastiko sudėtyje esantys įvairūs priedai, pavyzdžiui, stabilizatoriai ir antipirenai arba kiti galimai toksiški chemikalai, gali būti kenksmingi juos suvalgiusiems žmonėms ar suėdusiems gyvūnams.

Ką siūlo ES?

Šių metų rugsėjį europarlamentarai parėmė Europos Komisijos pasiūlytą ES masto plastikų strategiją, pagal kurią visos ES rinkoje esančios plastikinės pakuotės iki 2030 m. turėtų tapti perdirbamos, būtų sumažintas vienkartinių plastikų naudojimas ir apribotas tyčinis mikroplastikų naudojimas.

EP nariai taip pat paragino EK nuo 2020 m. uždrausti mikroplastikus, sąmoningai pridedamus į produktus, tokius kaip kosmetika ir plovikliai, bei imtis priemonių siekiant sumažinti mikroplastiko kiekį, išskiriamą į aplinką iš tekstilės gaminių, padangų, dažų ir cigarečių filtrų.

Savo ruožtu spalį jie pritarė planuojamai direktyvai, kuria remiantis nuo 2021-ųjų Europos Sąjungoje turėtų būti uždrausti tokie vienkartiniai plastikiniai daiktai kaip stalo įrankiai, lėkštės, gėrimų šiaudeliai ir pakeliai, ausų krapštukai ar balionų lazdelės, kadangi jiems esama lengvai prieinamų alternatyvų. EP nariai pasiūlė į šį sąrašą įtraukti ir okso-degraduojančių plastikų gaminius, kurie yra mikroplastikų taršos šaltinis.

Be to, 2015 metais Europos Parlamentas įpareigojo valstybes nares sumažinti lengvųjų plastikinių maišelių naudojimą.