ES telkia reagavimo į nelaimes pajėgumus

Europos Parlamentas pritarė ES civilinės saugos mechanizmo atnaujinimui, kuris padės greičiau reaguoti į stichines nelaimes.

2019 m. vasario 12 dieną europarlamentarai atnaujino ES civilinės saugos mechanizmą, kad valstybės narės galėtų efektyviau padėti viena kitai stichinių ir žmonių sukeltų nelaimių atveju.

„2017 ir 2018 m. nelaimės Portugalijoje ir Graikijoje parodė, kad valstybės narės pavieniui neturi pakankamai išteklių reaguoti į nelaimes“, – pažymėjo EP pranešėja Elisabetta Gardini (Europos liaudies partija, Italija).

2017 m. Europoje dėl gaivalinių nelaimių žuvo 200 žmonių. Ekonominiai nuostoliai taip pat dideli: 2016 m. padaryta beveik 10 mlrd. eurų žala.

Kas yra ES civilinės saugos mechanizmas?

Tai savanoriška savitarpio pagalbos sistema, kurią koordinuoja ES. Šiuo metu joje dalyvauja 28 ES valstybės, Islandija, Norvegija, Serbija, Šiaurės Makedonijos Respublika, Juodkalnija ir Turkija.

Jeigu kuriai nors šaliai pritrūksta pajėgumų reaguoti į nelaimę, ji gali paprašyti kitų šalių pagalbos. Tačiau pastaraisiais metais dėl ekstremalių oro sąlygų ir kitų reiškinių valstybės nebepajėgdavo padėti viena kitai, ypač tada, kai panaši nelaimė tuo pačiu metu įvyksta keliose valstybėse. Todėl europarlamentarai pasiūlė esamą sistemą sustiprinti rezervu „RescEU“.

„RescEU“

„RescEU“ išteklių rezervą sudarys miško gaisrų gesinimo lėktuvai, didelio pajėgumo siurbliai, lauko ligoninės ir skubios pagalbos komandos. Šie ištekliai bus naudojami tik tuomet, jei valstybės neturėtų pakankamai savų išteklių reaguoti į nelaimę. Kada naudoti „RescEU“ rezervą – spręs Europos Komisija.

EP taip pat sustiprino ES civilinės saugos žinių tinklą, kad lengviau vyktų mainai tarp jaunų specialistų ir civilinės saugos savanorių.

Naujoji sistema pradėjo veikti 2019 m. kovo 13 d.

Papildoma informacija

• Pranešimas spaudai (2019 m. vasario 12 d.)
• Teisėkūros apžvalga
• (atidaryti naujame skirtuke) EK informacija