Nedarbo mažinimas: ką daro ES? 

 
 

Dalytis šiuo puslapiu: 

ES siekia, kad iki 2020 m. 20–64 metų amžiaus gyventojų užimtumas siektų 75 proc. Sužinokite daugiau apie ES priemones, kurios padeda mažinti nedarbą ir kovoti su skurdu.

© AP Images / ES–EP  

Nors pastaraisiais metais ES darbo rinkos sąlygos ir darbuotojų teisės gerokai pagerėjo, kova su nedarbu vis dar yra vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos uždavinių siekiant kokybiškų darbo vietų ir socialiai integruotos Europos.

Nedarbo lygis ES

Nuo 2013 m. vidurio nedarbo lygis ES toliau mažėjo. Nuo 2000 m. sausio mėn., kai buvo pradėti rinkti mėnesiniai duomenys, nedarbas ES pasiekė žemiausią lygį – 2019 m. kovo mėn. jis siekė 6,4 proc., nors kai kuriose valstybėse narėse jis vis dar buvo per aukštas. Nedarbo lygis euro zonoje šiuo metu yra mažiausias nuo 2008 m.

ES ir valstybių narių kompetencijos

Atsakomybė už užimtumo ir socialinę politiką pirmiausia tenka ES valstybėms narėms. Tačiau ES papildo ir koordinuoja valstybių narių veiksmus ir skatina dalytis gerąja patirtimi.

Pagal Sutarties dėl ES veikimo 9 straipsnio horizontaliąją išlygą, į tikslą siekti didelio užimtumo turi būti atsižvelgiama nustatant ir įgyvendinant Sąjungos politikos ir veiklos kryptis.

Europos darbo strategija ir tikslai

Europos užimtumo strategijos (EES) pradžia – 1997 m., kai ES valstybės narės įsipareigojo nustatyti bendrus užimtumo politikos tikslus ir uždavinius. Jos pagrindinis tikslas – sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų visoje ES.

Šiuo metu ji yra „Europa 2020“ strategijos dalis, kurios tikslai suteikia bendrą vaizdą, ką ES turi nuveikti svarbiausiose srityse iki 2020 m. Siekiama, kad iki 2020 m. 20–64 metų amžiaus gyventojų užimtumas būtų 75 proc., o ties skurdo riba gyvenančių asmenų sumažėtų 20 mln.

2017 m. darbą turėjo 72,2 proc. 20–64 metų amžiaus ES gyventojų. Tai yra tik 2,8 proc. punkto mažiau nei 2020 m. tikslas. 2016 m. skurdo ar socialinės atskirties riziką patyrė apie 118 mln. asmenų.

Komisija stebi ir įgyvendina strategiją per Europos semestrą – metinį ekonomikos ir užimtumo politikos koordinavimo ciklą ES lygmeniu.

Per šešių mėnesių Europos semestro ciklą valstybės narės gauna politikos patarimų, į kuriuos turi atsižvelgti rengdamos galutinius kitų metų biudžetus. Šių ekonominių rekomendacijų įgyvendinimas gali lemti pokyčius ne tik ūkio, bet ir nacionalinės mokesčių ar socialinės politikos srityse.

ES programos

Europos socialinis fondas yra pagrindinė Europos priemonė, skatinanti užimtumą, padedanti žmonėms gauti geresnį darbą ir užtikrinanti visiems ES piliečiams sąžiningesnes galimybes įsidarbinti.

2019 m. balandį europarlamentarai pritarė siūlymui padidinti jo finansavimą 2021–2027 m. laikotarpiu. Naujoji fondo versija „Europos socialinis fondas +“ investuos į 3 pagrindines sritis: 1) švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą; 2) darbo rinkų veiksmingumą ir vienodas galimybes gauti gerą darbą; 3) socialinę įtrauktį, sveikatos priežiūrą ir kovą su skurdu.

ES užimtumo ir socialinių inovacijų programa (EaSI) siekiama skatinti aukštą geros kokybės ir tvaraus užimtumo lygį, užtikrinti tinkamą ir pakankamą socialinę apsaugą, kovoti su socialine atskirtimi ir skurdu ir gerinti darbo sąlygas.

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas teikia paramą žmonėms, netekusiems darbo dėl esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių, vykstančių dėl globalizacijos.

Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas (FEAD) remia ES šalių pagalbą maistu ir pagrindinės materialinės pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims teikimo veiksmus.

2016 m. priimta Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė apima dešimt pagrindinių veiksmų, kuriais siekiama suteikti piliečiams darbo rinkoje svarbių įgūdžių.

Kova su jaunimo nedarbu

Viena pagrindinių ES priemonių kovoje su jaunimo nedarbu, „Jaunimo garantijų“ iniciatyva, įpareigoja ES vyriausybes užtikrinti, kad per keturis mėnesius po mokyklos baigimo ar darbo netekimo jaunuoliai iki 25 metų turėtų galimybę gauti gerų darbo pasiūlymų, toliau mokytis, atlikti gamybinę praktiką ar stažuotę.

Europos solidarumo korpusas suteikia jaunimui galimybių įsitraukti į savanorišką veiklą ir įgyti darbo patirties ar tobulinti įgūdžius dalyvaujant įvairiuose visuomenei naudinguose solidarumo projektuose tokiose srityse kaip aplinkos apsauga (įskaitant kovą su klimato kaita), darbas su vaikais ir pagyvenusiais žmonėmis, švietimas, sveikatos priežiūra, pabėgėlių priėmimas ir integracija, gaivalinių nelaimių prevencija.

„Tavo pirmasis EURES darbas“ programa siekia padėti ne vyresniems kaip 35 metų asmenims rasti darbą, stažuotę arba gamybinę praktiką kitoje valstybėje narėje, o darbdaviams rasti reikiamų gebėjimų turinčių darbuotojų į darbo vietas, kurias sunku užpildyti.

Ilgalaikio nedarbo problemos sprendimas

Kai kuriose valstybėse narėse ilgalaikis nedarbas tebėra labai didelis ir sudaro beveik 50 proc. viso nedarbo.

Siekdamos geriau integruoti ilgalaikius bedarbius į darbo rinką, 2016 m. valstybės narės priėmė rekomendacijas. Skatinama darbo ieškančių asmenų registracija užimtumo tarnybose, visų pirma geriau informuojant apie paramą, kurią jie gali gauti. Registruotiems ilgalaikiams bedarbiams turi būti užtikrintas individualus vertinimas, o konkretus grįžimo į darbo rinką susitarimas turi būti pasiūlytas ne vėliau nei jų nedarbo laikotarpis pasieks 18-os mėnesių ribą.

Siekiant palengvinti po ligos į darbą grįžtančių darbuotojų integraciją, 2018 m. EP nariai priėmė pranešimą, kuriame siūloma taikyti lankstesnes darbo sąlygas, pavyzdžiui, galimybę dirbti nuotoliniu būdu, suteikti konsultacijas, techninę paramą bei psichologinę pagalbą.

Darbuotojų mobilumas

Darbuotojų mobilumo visoje ES didinimas gali padėti spręsti nedarbo problemą. Bendros ES taisyklės užtikrina teises į socialinę apsaugą keliaujant po Europą. Darbuotojų komandiravimo reforma siekiama užtikrinti sąžiningą darbo užmokestį ir sudaryti vienodas sąlygas komandiruojančioms ir vietos įmonėms priimančiojoje šalyje.

Daugiau apie ES socialinę politiką: