Kaip neutralizuoti anglies dioksido poveikį iki 2050-ųjų?

ES klimato teisės aktas nustato ES įsipareigojimą neutralizuoti anglies dioksido poveikį iki 2050 m. Ką tai reiškia praktikoje?

Klimato kaitos poveikis juntamas įvairiose srityse – nuo ekonomikos, aplinkos iki žemės ūkio ir visuomenės sveikatos.

Siekiant, kad temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5°C, anglies dioksido poveikio neutralizavimas visame pasaulyje turi būti užtikrintas maždaug 2050 m., o visų kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) – kiek vėliau antroje amžiaus pusėje. Šis tikslas taip pat nustatytas Paryžiaus susitarime, kurį pasirašė 195 šalys, įskaitant ES.

2019 m.  gruodį Europos Komisija pristatė „Europos žaliąjį kursą“ – planus iki 2050 m. pasiekti, kad ES taptų klimatui neutrali. Šį tikslą siekiama teisiškai įparaigoti ES klimato teises aktu.

Kas yra anglies dioksido poveikio neutralizavimas?

Anglies dioksido poveikio neutralizavimas reiškia pusiausvyrą tarp išmetamo anglies kiekio ir anglies absorbavimo iš atmosferos į anglies telkinius.

Anglies telkiniai yra bet kokia sistema, sugerianti daugiau anglies, nei ji išskiria. Pagrindinės natūralios anglies saugyklos yra dirvožemis, miškai ir vandenynai. Skaičiuojama, kad natūralūs telkiniai per metus pašalina nuo 9,5 iki 11 gigatonų CO2. 2021 m. metinė pasaulinė CO2 emisija pasiekė 37,8 gigatonas.

Skaitykite daugiau apie miškų pagalbą šalinant anglies dvideginį iš atmosferos.

Iki šiol nė vienas dirbtinis anglies telkinys nepajėgia iš atmosferos pašalinti anglies, kad būtų galima kovoti su visuotiniu atšilimu.

Natūraliuose telkiniuose, pavyzdžiui, miškuose, kaupiama anglis patenka į atmosferą per miškų gaisrus, besikeičiant žemės naudojimo paskirčiai ar kertant miškus medienai. Todėl norint sumažinti anglies dioksido poveikį yra būtina mažinti CO2 išlakas.

Anglies dioksido kompensavimas

Kitas būdas sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir siekti anglies dioksido poveikio neutralizavimo yra kompensuoti išmetamų teršalų kiekį viename sektoriuje sumažinant jų kiekį kur nors kitur. Tai galima įgyvendinti investuojant į atsinaujinančią energiją, energetikos efektyvumą ar kitas švarias, mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančias technologijas. Geriausias to pavyzdys – ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema.

Siekdami apsaugoti ES gamintojus nuo nesąžiningos konkurencijos ir paskatinti ES nepriklausiančias valstybes stiprinti kovą su klimato kaita, EP nariai siūlo įvesti pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmą (angl. CBAM), pagal kurį būtų taikomas anglies dioksido mokestis tam tikrų prekių importui iš tam tikrų trečiųjų šalių.

ES tikslai

Siekdama sušvelninti klimato kaitą Europos Sąjunga įgyvendina ambicingus šiltnamio dujų mažinimo tikslus įvairiuose ūkio sektoriuose.

ES įsipareigojo iki 2050 m. užtikrinti neutralų poveikį klimatui – kad būtų išmetama į aplinką ne daugiau ŠESD nei jų surenkama ar absorbuojama. Šis tikslas tapo įpareigojančiu, kai 2021 m. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė ES klimato įstatymą.

ES šiuo metu peržiūri senus teisės aktus ir priima naujus įstatymus, kurie padės pasiekti 2030 m. tikslą 55 proc. sumažinti išmetamų teršalų kiekį. Teisės aktų paketas, žinomas kaip 55 % tikslo priemonių rinkinys, apima taisykles dėl prekybos apyvartiniais taršos leidimais, nacionalinių išmetamųjų teršalų mažinimo tikslų, anglies dioksido šalinimo žemės naudojimo sektoriuje, transporto išmetamų teršalų ir kt.

Daugiau informacijos:

• Šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas: 2030 m. tikslai
• Nauji automobilių taršos reikalavimai: klausimai ir atsakymai
• Automobilių išmetamas CO2: faktai ir skaičiai (infografikas)

• Lėktuvų ir laivų išmetamų teršalų mažinimas: ES veiksmai

• INFOGRAFIKAS: klimato kaitos derybų istorija

Papildoma informacija

• (atidaryti naujame skirtuke) EK informacija

Susiję straipsniai

• Klimato kaita