Kaip neutralizuoti anglies dioksido poveikį iki 2050-ųjų? 

Atnaujinta: 
 
Sukurta:   
 

Dalytis šiuo puslapiu: 

ES klimato teisės aktas nustato ES įsipareigojimą neutralizuoti anglies dioksido poveikį iki 2050 m. Ką tai reiškia praktikoje?

Klimato kaitos poveikis juntamas įvairiose srityse – nuo ekonomikos, aplinkos iki žemės ūkio ir visuomenės sveikatos.


Siekiant, kad temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5°C, anglies dioksido poveikio neutralizavimas visame pasaulyje turi būti užtikrintas maždaug 2050 m., o visų kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) – kiek vėliau antroje amžiaus pusėje. Šis tikslas taip pat nustatytas Paryžiaus susitarime, kurį pasirašė 195 šalys, įskaitant ES.

2019 m.  gruodį Europos Komisija pristatė „Europos žaliąjį kursą“ – planus iki 2050 m. pasiekti, kad ES taptų klimatui neutrali. Šį tikslą siekiama teisiškai įparaigoti ES klimato teises aktu.

Kas yra anglies dioksido poveikio neutralizavimas?


Anglies dioksido poveikio neutralizavimas reiškia pusiausvyrą tarp išmetamo anglies kiekio ir anglies absorbavimo iš atmosferos į anglies telkinius.


Anglies telkiniai yra bet kokia sistema, sugerianti daugiau anglies, nei ji išskiria. Pagrindinės natūralios anglies saugyklos yra dirvožemis, miškai ir vandenynai. Skaičiuojama, kad natūralūs telkiniai per metus pašalina nuo 9,5 iki 11 gigatonų CO2.


Iki šiol nė vienas dirbtinis anglies telkinys nepajėgia iš atmosferos pašalinti anglies, kad būtų galima kovoti su visuotiniu atšilimu.


Natūraliuose telkiniuose, pavyzdžiui, miškuose, kaupiama anglis patenka į atmosferą per miškų gaisrus, besikeičiant žemės naudojimo paskirčiai ar kertant miškus medienai. Todėl norint sumažinti anglies dioksido poveikį yra būtina mažinti CO2 išlakas.

Anglies dioksido kompensavimas


Kitas būdas sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir siekti anglies dioksido poveikio neutralizavimo yra kompensuoti išmetamų teršalų kiekį viename sektoriuje sumažinant jų kiekį kur nors kitur. Tai galima įgyvendinti investuojant į atsinaujinančią energiją, energetikos efektyvumą ar kitas švarias, mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančias technologijas. Geriausias to pavyzdys – ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema.

ES tikslai


Siekdama sušvelninti klimato kaitą Europos Sąjunga įgyvendina ambicingus šiltnamio dujų mažinimo tikslus įvairiuose ūkio sektoriuose.


2015 m. pagal Paryžiaus klimato susitarimą ES įsipareigojo iki 2030 m. sumažinti CO2 išlakas bent 40 proc., palyginti su 1990 m.

2019 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamentas paskelbė kritinę klimato padėtį bei paragino visomis ES politikos priemonėmis siekti, kad klimato šilimas neviršytų 1.5 °C. Tų pačių metų gruodį Europos Komisija pristatė „Europos žaliąjį kursą“ – planus iki 2050 m. pasiekti, kad ES taptų klimatui neutrali.


Šis tikslas taps teisiškai privalomas, jei Europos Parlamentas ir Taryba priims naują Klimato įstatymą. ES tarpinis išmetamų teršalų mažinimo tikslas iki 2030 m. taip pat būtų atnaujintas nuo dabartinio 40 proc. iki ambicingesnio.


2020 m. spalio 7 d. Europos Parlamentas pritarė privalomiems ES tikslams iki 2050 m. tapti klimato požiūriu neutralia bei įsipareigojimui iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas sumažinti 60 proc. palyginti su 1990 m. lygiu (Europos Komisija siūlo 55 proc.). Jie taip pat ragina Komisiją nustatyti tarpinį tikslą iki 2040 m.


EP nariai taip pat ragina visas ES šalis tapti neutraliomis klimatui ir reikalauja, kad po 2050 m. iš atmosferos būtų pašalinama daugiau CO2 nei išmetama. Be to, visos tiesioginės ar netiesioginės subsidijos iškastiniam kurui turėtų būti laipsniškai panaikintos iki 2025 m.

EP taip pat siekia įsteigti ES klimato kaitos tarybą – nepriklausomą mokslinę instituciją, kuri vertintų šios srities politikos nuoseklumą ir pažangą.

Šiuo metu penkios ES valstybės yra nusibrėžusios konkrečius CO2 poveikio neutralizavimo tikslus: Švedija siekia tai padaryti iki 2045 m., o Danija, Prancūzija, Vokietija ir Vengrija – iki 2050 m.



Daugiau informacijos:


© Sebastian Pichler/Unsplash