ES ir Paryžiaus susitarimas: klimato neutralumo link 

Atnaujinta: 
 
Sukurta:   
 

Dalytis šiuo puslapiu: 

Europos Sąjungai ruošiantis atnaujinti klimato politikos tikslus, Parlamentas ragina, kad ji iki 2050-ųjų pereitų prie klimato kaitai neutralios ekonomikos.

Potvynis Venecijoje © 123RF / ES–EP  

Lapkričio 28 d. Strasbūre europarlamentarai pritarė rezoliucijai, kuria ketina paraginti valstybes nares užsibrėžti tikslą, jog įgyvendindama Paryžiaus klimato susitarimą Europos Sąjunga iki 2050-ųjų taptų neutralaus poveikio klimatui ekonomika.

Kitoje rezoliucijoje europarlamentarai pateikė rekomendacijų dėl ES klimato politikos prieš gruodžio 2–13 d. Madride rengiamą JT bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją (COP 25) ir paskelbė kritinę klimato ir aplinkos padėtį Europoje.

Paryžiaus klimato susitarimas ir ES įsipareigojimai

2016 m. lapkričio 4. įsigaliojęs Paryžiaus susitarimas įpareigoja 194 jį pasirašiusias valstybes ir Europos Sąjungą imtis veiksmų, kad vidutinė pasaulio temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 2 laipsniais Celsijaus, palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra, bei stengtis, kad ji nepakiltų daugiau kaip 1,5 laipsnio Celsijaus, kad būtų išvengta katastrofinių klimato kaitos padarinių.

Pagal Paryžiaus susitarimą kiekviena šalis privalo išsikelti konkrečius klimato švelninimo tikslus ir juos įgyvendinti. Pavyzdžiui, ES yra užsibrėžusi, kad iki 2030 m. jos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis sumažėtų bent 40 proc., palyginti su 1990 m.

Šie įsipareigojimai turi būti atnaujinami kas penkerius metus. Daugelis Paryžiaus susitarimo šalių, įskaitant ES, pirmąkart apie savo tikslus, vadinamuosius nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus (angl. NDC), pranešė 2015 m. Todėl atnaujintų, ambicingesnių, įsipareigojimų švelninti klimato kaitą tikimasi iki 2020 m. pabaigos.

ES buvo viena pirmųjų, pranešusių apie savo įsipareigojimus iki 2030 m. 40 proc. sumažinti ŠESD išmetimą, palyginti su 1990 m. Artėjant antrajam terminui, vis garsiau ir plačiau svarstoma apie tai, kad ES turėtų išsikelti dar ambicingesnius tikslus.

Visuomenės nuomonė

Švedų aktyvistės Gretos Thunberg įkvėptos jaunimo demonstracijos už klimatą, taip pat nuomonių apklausos rodo, kad vis daugiau žmonių susirūpinę dėl klimato kaitos ir nori, kad būtų imtasi ambicingų priemonių mažinti šiltnamio dujų kiekį.

Apie naujus ilgalaikius klimato politikos tikslus bus diskutuojama gruodį rengiamame Europos Vadovų Tarybos susitikime. Tikimasi, kad apie atnaujintus įsipareigojimus pagal Paryžiaus klimato susitarimą ES praneš 2020 m. pradžioje.