ES ir Paryžiaus susitarimas: klimato neutralumo link
Siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų Europos Sąjunga sutarė dėl klimato politikos siekių, tarp kurių – perėjimas iki 2050-ųjų prie klimato kaitai neutralios ekonomikos.
2019 m. lapkričio 28 d. Strasbūre europarlamentarai pritarė rezoliucijai, kuria paragino ES iki 2050-ųjų tapti neutralaus poveikio klimatui ekonomika, kaip numato Paryžiaus klimato susitarimo įsipareigojimai, ir iki 2030 m. padidinti emisijos sumažinimo siekį iki 55 proc. Kitoje rezoliucijoje europarlamentarai paskelbė apie kritinę klimato padėtį Europoje. 2019 m. gruodį Europos Komisija pristatė klimato kaitos požiūriu neutralios Europos planą – Žaliąjį susitarimą.
Paryžiaus susitarimas siekia, kad vidutinė pasaulio temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 2 laipsniais Celsijaus, palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra, bei sustiprinti pastangas, kad ji nepakiltų daugiau kaip 1,5 laipsnio Celsijaus, kad būtų išvengta katastrofinių klimato kaitos padarinių. Susitarimą pasirašė 194 valstybės ir Europos Sąjunga. Visos ES šalys pasirašė atskirai, bet jos kartu koordinavo savo pozicijas ir nustatė bendrus šiltnamio dujų mažinimo tikslus ES lygiu.
Nacionaliniai emisijos mažinimo tikslai
Pagal Paryžiaus susitarimą kiekviena šalis privalo kas penkerius metus išsikelti konkrečius klimato kaitos švelninimo tikslus ir juos atnaujinti laikui bėgant.Šie tikslai yra vadinami nacionaliniu lygmeniu nustatyti įpareigojantys veiksmai (angl. NDC). Jie bus peržiūrėti 2025 m.
ES klimato tikslai
ES buvo pirmoji, kuri nustatė konkrečius tikslus pagal Paryžiaus susitarimą, žadėdama iki 2030 m. sumažinti išmetamo CO2 kiekį 40 proc., palyginti su 1990 m. lygiu.
2021 m. birželį Europos Parlamentas patvirtino naująjį klimato teisės aktą, kuriuo politinį siekį iki 2050 m. užtikrinti neutralų poveikį klimatui pagal Žaliąjį susitarimą pavertė privalomu įsipareigojimu.
Kodėl JT klimato kaitos konferencija yra svarbi?
Paryžiaus susitarimą pasirašiusios šalys kasmet renkasi į JT klimato kaitos konferenciją, vadinamą COP (sutrumpintai – Šalių konferencija), kad įvertintų pažangą ir aptartų tolesnius kovos su klimato kaita veiksmus. Šiuose susitikimuose dalyvauja vyriausybės, privatusis sektorius, pilietinė visuomenė ir pramonė.
Kas penkerius metus peržiūrimi šalių veiksmai. Remdamosi šia peržiūra, šalys turėtų toliau stiprinti savo klimato kaitos veiksmų planų užmojus.
77 proc.
ES piliečių mano, kad klimato kaita yra labai rimta problema, rodo 2023 m. liepą atlikta Eurobarometro apklausa.
2023 m. lapkričio 21 d. patvirtintoje rezoliucijoje Europos Parlamentas išreiškė susirūpinimą dėl to, kad laikas, per kurį bus galima neviršyti 1,5 laipsnio Celsijaus, grėsmingai greitai eina į pabaigą ir kad, tęsiant dabartinę politiką, iki šio šimtmečio pabaigos temperatūra pasaulyje padidės 2,8 laipsnio Celsijaus. Europarlamentarai paragino kuo greičiau, bet ne vėliau kaip iki 2025 m., nutraukti visas tiesiogines ir netiesiogines subsidijas iškastiniam kurui. Jie taip pat nori, kad visos šalys sustiprintų savo įsipareigojimus klimato kaitos srityje ir sąžiningai prisidėtų prie tarptautinio kovos su klimato kaita finansavimo didinimo.
Esminės sąvokos
- UNFCCC (Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija): įsigaliojo 1994 m. ir pagal ją buvo susitarta dėl Paryžiaus susitarimo ir Kioto protokolo.
- COP (UNFCCC šalių konferencija): dalyviai kasmet susirenka aptarti, kaip pasiekti konvencijos tikslus.
- NDC (nacionaliniu lygmeniu nustatyti įpareigojantys veiksmai): klimato kaitos švelninimo tikslas, kurį kiekviena Paryžiaus susitarimą pasirašiusi šalis turi nustatyti kas penkerius metus
