Biologinės įvairovės nykimas: kas tai ir kodėl tai svarbu
Dėl žmonių veiklos augalų ir gyvūnų rūšys nyksta vis sparčiau. Kokios yra biologinės įvairovės nykimo priežastys ir kodėl tai svarbu?
2020 m. gegužę Europos Komisija pristatė ES biologinės įvairovės strategiją iki 2030 m. skirtą kovoti su pagrindiniais biologinės įvairovės nykimo veiksniais ją saugant ir atkuriant, skatinant įvairių aplinkos, ekonomikos ir socialinių sričių pokyčius.
2024 m. vasarį EP nariai pritarė naujoms gamtos atkūrimo taisyklėms, kurios yra dalis ES pastangų išsaugoti biologinę įvairovę Europoje. Šios taisyklės įpareigoja visas ES šalis stengtis atkurti natūralias buveines.
2021 m. birželio 9 d. priimtoje rezoliucijoje EP nariai pritaria ES biologinės įvairovės strategijoje numatytam tikslui užtikrinti, kad iki 2050 m. visos ekosistemos būtų atkurtos, atsparios ir tinkamai apsaugotos.
Daugiau apie ES priemones biologinei įvairovei išsaugoti skaitykite čia.
Kas yra biologinė įvairovė?
Biologinė įvairovė tradiciškai apibrėžiama kaip visų gyvybės formų žemėje įvairovė. Ji apima organizmų rūšis, jų genetinę įvairovę ir šių gyvybės formų sąveiką ekosistemose.
2019 m. išleistame JT pranešime mokslininkai perspėjo, kad milijonui gyvūnų visame pasaulyje gresia išnykimas. Kai kurie tyrėjai net mano, kad esame ant šešto masinio išnykimo žemės istorijoje slenksčio. Anksčiau vykę masiniai išnykimai sunaikino nuo 60 iki 95 proc. visų gyvūnų rūšių. Ekosistemoms atsistatyti reikia milijonų metų.
Daugiau apie nykstančias augalų ir gyvūnų rūšis Europoje skaitykite čia.
Kodėl ji svarbi?
Biologinė įvairovė atlieka visuomenei svarbias ekosistemos funkcijas: aprūpina maistu ir gėlu vandeniu, apdulkina augalus, saugo nuo potvynių ir t.t. Augalai minta saulės energija ir gamina energiją reikalingą kitoms gyvybės formoms. Bakterijos ir kiti gyvi organizmai skaido organines medžiagas į maistines medžiagas, suteikdami augalams sveiką dirvą.
Europos Sąjungoje apie 84 proc. kultūrinių augalų rūšių ir 78 proc. laukinių gėlių rūšių bent iš dalies yra priklausomos nuo gyvūnų atliekamo apdulkinimo. Vabzdžių ir kitų gyvūnų atliekamas apdulkinimas užtikrina didesnę vaisių, daržovių, riešutų ir sėklų įvairovę bei kokybę.
Pagrindinės natūralios anglies saugyklos yra dirvožemis, miškai ir vandenynai. Skaičiuojama, kad natūralūs telkiniai per metus pašalina nuo 9,5 iki 11 gigatonų CO2.
Kadangi gyvieji organizmai sąveikauja dinamiškose ekosistemose, vienos rūšies išnykimas gali turėti didelę įtaką maisto grandinei. Kol kas sunku numatyti masinio išnykimo padarinius žmonijai, tačiau žinome, kad šiuo metu gamtos įvairovė leidžia mums klestėti.
Papildoma informacija
- EP tyrimų tarnybos analizė
-
(atidaryti naujame skirtuke)
EK informacija
