Biologinės įvairovės nykimas: kas tai ir kodėl tai svarbu  

 
 

Dalytis šiuo puslapiu: 

Dėl žmonių veiklos augalų ir gyvūnų rūšys nyksta vis sparčiau. Kokios yra biologinės įvairovės nykimo priežastys ir kodėl tai svarbu?

© Shutterstock.com/Simon Bratt  

Sausio 16 d. EP nariai ragino biologinės įvairovės konferencijos (COP 15) dalyvius sutarti dėl teisiškai įpareigojančių tikslų, kurie būtų panašūs į Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos. JT biologinės įvairovės konvencija įsigaliojo 1993 m. gruodžio 29 d., o EP delegacija 15-ajame COP 15 susitikime Kunminge (Kinija) dalyvaus nuo 2020 m. spalio 19 d. iki lapkričio 1 d.


Europos Parlamentas ragina ES rodyti pavyzdį ir atsižvelgti į biologinės įvairovės tikslus visose ES politikos srityse. Pavyzdžiui, užtikrinti, kad iki 2030 m. 30 proc. ES teritorijos sudarytų natūralios teritorijos. Europarlamentarai taip pat nori, kad bent 10 proc. ES ilgalaikio biudžeto būtų skirta pastangoms gerinti biologinę įvairovę.

Kas yra biologinė įvairovė?

Biologinė įvairovė tradiciškai apibrėžiama kaip visų gyvybės formų žemėje įvairovė. Ji apima organizmų rūšis, jų genetinę įvairovę ir šių gyvybės formų sąveiką ekosistemose.


2019 m. išleistame JT pranešime mokslininkai perspėjo, kad milijonui gyvūnų visame pasaulyje gresia išnykimas. Kai kurie tyrėjai net mano, kad esame ant šešto masinio išnykimo žemės istorijoje slenksčio. Anksčiau vykę masiniai išnykimai sunaikino nuo 60 iki 95 proc. visų gyvūnų rūšių. Ekosistemoms atsistatyti reikia milijonų metų.

Kodėl ji svarbi?

Biologinė įvairovė atlieka visuomenei svarbias ekosistemos funkcijas: aprūpina maistu ir gėlu vandeniu, apdulkina augalus, saugo nuo potvynių ir t.t. Augalai minta saulės energija ir gamina energiją reikalingą kitoms gyvybės formoms. Bakterijos ir kiti gyvi organizmai skaido organines medžiagas į maistines medžiagas, suteikdami augalams sveiką dirvą.


Europos Sąjungoje apie 84 proc. kultūrinių augalų rūšių ir 78 proc. laukinių gėlių rūšių bent iš dalies yra priklausomos nuo gyvūnų atliekamo apdulkinimo. Vabzdžių ir kitų gyvūnų atliekamas apdulkinimas užtikrina didesnę vaisių, daržovių, riešutų ir sėklų įvairovę bei kokybę.


Pagrindinės natūralios anglies saugyklos yra dirvožemis, miškai ir vandenynai. Skaičiuojama, kad natūralūs telkiniai per metus pašalina nuo 9,5 iki 11 gigatonų CO2.


Kadangi gyvieji organizmai sąveikauja dinamiškose ekosistemose, vienos rūšies išnykimas gali turėti didelę įtaką maisto grandinei. Kol kas sunku numatyti masinio išnykimo padarinius žmonijai, tačiau žinome, kad šiuo metu gamtos įvairovė leidžia mums klestėti.