Daugiau lėšų ES civilinės saugos mechanizmui

Europos Sąjunga didina ES civilinės saugos mechanizmo pajėgumą, siekdama veiksmingiau reaguoti į tokias krizes kaip COVID-19 pandemija.

Veiksmingesnis ES atsakas į būsimas krizes

ES civilinės saugos mechanizmas yra savanoriška savitarpio pagalbos sistema, kuri buvo sukurta reaguoti į tokias nelaimes kaip žemės drebėjimai, gaisrai, potvyniai. Pastaruoju metu fondo lėšos buvo taip pat panaudotos evakuojant nukentėjusius nuo koronaviruso protrūkio Kinijoje.

Siekdamas, kad ES gebėtų veiksmingiau reaguoti į rimtas krizes, tokias kaip COVID-19 pandemija, 2021 metų balandžio 27 dieną Europos Parlamentas patvirtino susitarimą su Taryba, taip užtikrindamas daugiau nei 3 mlrd. eurų ES civilinės saugos mechanizmui, kurie bus skirti iš 2021–2027 metų ilgalaikio ES ekonomikos gaivinimo priemonės biudžeto.

ES civilinės saugos mechanizmas


Nuo jo sukūrimo 2001 m. ES civilinės saugos mechanizmas buvo aktyvuotas daugiau nei 420 kartų.

Dabartinio koronaviruso protrūkio metu jo lėšos buvo panaudotos greitosios medicinos pagalbos ir apsaugos priemonių tiekimo į ES ir kitas pasaulio šalis koordinavimui ir finansavimui.

Lėšos buvo taip pat panaudotos repatrijuojant daugiau nei 90 tūkst. ES piliečių iš viso pasaulio.

Pajėgumų stiprinimas


Pastaraisiais metais dėl ekstremalių oro sąlygų ir kitų reiškinių valstybės nebepajėgdavo padėti viena kitai, ypač tada, kai panaši nelaimė tuo pačiu metu įvyksta keliose valstybėse. Tad 2019 m. kovą sistema buvo sustiprinta rezervu „RescEU“.

„RescEU“ išteklių rezervą sudaro miško gaisrų gesinimo lėktuvai, didelio pajėgumo siurbliai, lauko ligoninės ir skubios pagalbos komandos. Šie ištekliai naudojami tik tuomet, jei valstybės neturi pakankamai savų išteklių reaguoti į nelaimę. Kada naudoti „RescEU“ rezervą sprendžia Europos Komisija.