Daugiau lėšų ES civilinės saugos mechanizmui 

Atnaujinta: 
 
Sukurta:   
 

Dalytis šiuo puslapiu: 

Europarlamentarai ragina padidinti finansavimą ES civilinės saugos mechanizmui po 2020 m., kad ES galėtų veiksmingiau reaguoti į tokias krizes kaip COVID-19 pandemija.

ES civilinės saugos mechanizmas yra savanoriška savitarpio pagalbos sistema, kuri buvo sukurta reaguoti į tokias nelaimes kaip žemės drebėjimai, gaisrai, potvyniai. Pastaruoju metu fondo lėšos buvo taip pat panaudotos evakuojant nukentėjusius nuo koronaviruso protrūkio Kinijoje.

Siekdamas, kad ES gebėtų veiksmingiau reaguoti į rimtas krizes, tokias kaip COVID-19 pandemija, rugsėjo 16 d. Europos Parlamentas balsavo už stipresnį ES civilinės saugos mechanizmą. Besitęsiančiose derybose dėl daugiamečio ES biudžeto ir Ekonomikos gaivinimo fondo Parlamentas remia Komisijos pasiūlymą skirti papildomus 2 mlrd. eurų šiai sričiai. Kartu EP pasisakė už gausesnius išteklius įrangai ir medžiagoms įsigyti, taip pat didesnį finansavimo skaidrumą.

ES civilinės saugos mechanizmas


Nuo jo sukūrimo 2001 m. ES civilinės saugos mechanizmas buvo aktyvuotas 330 kartų.

Dabartinio koronaviruso protrūkio metu jo lėšos buvo panaudotos greitosios medicinos pagalbos ir apsaugos priemonių tiekimo į Kiniją ir Italiją koordinavimui ir finansavimui.

Lėšos buvo taip pat panaudotos repatrijuojant 82 tūkst. ES piliečių iš viso pasaulio.

Pajėgumų stiprinimas


Pastaraisiais metais dėl ekstremalių oro sąlygų ir kitų reiškinių valstybės nebepajėgdavo padėti viena kitai, ypač tada, kai panaši nelaimė tuo pačiu metu įvyksta keliose valstybėse. Tad 2019 m. kovą sistema buvo sustiprinta rezervu „RescEU“.

„RescEU“ išteklių rezervą sudaro miško gaisrų gesinimo lėktuvai, didelio pajėgumo siurbliai, lauko ligoninės ir skubios pagalbos komandos. Šie ištekliai naudojami tik tuomet, jei valstybės neturi pakankamai savų išteklių reaguoti į nelaimę. Kada naudoti „RescEU“ rezervą sprendžia Europos Komisija.