ES finansuoja COVID-19 tyrimus 

Atnaujinta: 
 
Sukurta:   
 

Dalytis šiuo puslapiu: 

Pasauliui stengiantis užkirsti kelią koronaviruso pandemijai, ES remia pastangas kuo greičiau sukurti vakcinas ir užtikrinti teisingą jų platinimą.

ES remia saugių, veiksmingų ir aukštos kokybės vakcinų ir vaistų kuo skubesnį atsiradimą prekyboje, įskaitant ir pagreitintas reguliavimo procedūras.

Savo ruožtu europarlamentarai giria ES pastangas remiant mokslinius tyrimus ir spartų saugių vakcinų tvirtinimą, tačiau ne kartą pabrėžė būtinybę Europos Sąjungai būti vieningai ir atvirai dėl vakcinų sutarčių ir pristatymo. EP nariai kartu su ekspertais nuolat diskutuoja apie vakcinų veiksmingą prieš COVID-19 atmainas

ES veiksmai


Siekiant remti koronaviruso vakcinos tyrimus ir sulėtinti pandemijos plitimą, reikšmingos ES lėšų sumos jau yra nukreipiamos moksliniams tyrimams ir tolesniam pasirengimui kovai su sveikatos krizėmis finansuoti.

Nuo pandemijos pradžios programos „Horizontas 2020“ tyrimų projektams, skirtiems kovai su virusu COVID-19, Europos Komisija skyrė šimtus milijonų eurų. Lėšos yra naudojamos neatidėliotinų tyrimų finansavimui, stebėsenos sistemų gerinimui, kad būtų galima veiksmingai užkirsti kelią viruso plitimui ir jį kontroliuoti. Taip pat vystomi gydymo vietoje naudojami greiti diagnostikos tyrimai, plėtojami nauji gydymo būdai ir kuriamos vakcinos.

Iki 2020 m. į mokslinius tyrimus ir inovacijas ES planuoja investuoti 1 mlrd. eurų.

Vykdydama ES vakcinų strategiją Europos Komisija pasiekė susitarimus su šešiomis farmacijos įmonėmis („AstraZeneca“, „Sanofi-GSK“, „Johnson & Johnson “, „BioNTech-Pfizer“, „CureVac“ ir „Moderna“, kurie leis valstybėms narėms įsigyti vakcinų, kai tik jos bus patvirtintos kaip saugios ir veiksmingos.

Spalio 28 d. Europos Komisija ėmėsi papildomų kompleksinių veiksmų, kurių tikslas – riboti koronaviruso plitimą, gelbėti gyvybes ir stiprinti vidaus rinkos atsparumą. Šiomis priemonėmis siekiama geriau perprasti viruso plitimą ir atsako veiksmingumą, sustiprinti tikslingą testavimą, paremti sąlytį turėjusių asmenų atsekimą, gerinti pasirengimą skiepijimo kampanijoms ir užtikrinti prieigą prie tokių svarbių reikmenų kaip skiepijimo priemonės, tuo pačiu metu užtikrinant prekių judėjimą bendrojoje rinkoje ir sudarant geresnes sąlygas keliauti. Tam, kad būtų galima tiesiogiai įsigyti greitųjų antigenų testų ir pristatyti juos valstybėms narėms, Komisija mobilizavo 100 mln. eurų pagal skubios paramos teikimo priemonę.

Atsižvelgusi į Europos vaistų agentūros rekomendacijas, Europos Komisija suteikė keturis sąlyginius leidimus prekiauti šiomis vakcinomis:

Komisija taip pat pristatė pagrindinius elementus, į kuriuos valstybės narės turi atsižvelgti rengdamos COVID-19 skiepijimo strategijas.

2020 m. lapkričio 25 d. Europos Komisija priėmė ES vaistų strategiją, kuria siekiama užtikrinti pacientams galimybę įsigyti naujoviškų ir įperkamų vaistų ir remti ES vaistų pramonės konkurencingumą, inovacinius pajėgumus ir tvarumą. Kovo 9 d. Europos Parlamentas patvirtino naująją „ES – sveikatos labui“ 2021 – 2027 m. programą, kuria siekiama sustiprinti ir paruošti Europos sveikatos apsaugos sistemas ateities krizėms.

 

Egzistuojančios programos

ES jau yra įdiegusi nemažai mokslinių tyrimų ir nepaprastosios padėties finansavimo mechanizmų, skirtų visuomenės sveikatos krizėms spręsti.

Tarp jų — Europos virusų archyvas GLOBAL („EVAg“), Europos pasirengimo kovai su epidemijomis platforma — projektas PREPARE, taip pat Komisijos veikla Bendradarbiavimo pasaulinių mokslinių tyrimų, susijusių su pasirengimu infekcinėms ligoms, srityje iniciatyvos (GloPID-R) tinkle.


ES taip pat padeda finansuoti į sprendimus orientuotus projektus, tokius kaip „EpiShuttle“, pagal kurį gaminami ligoninių pacientams skirti izoliaciniai blokai, ir m-TAP technologijos vystymas virusų dalelėms filtruoti.