COVID-19: į ES ekonomikos atkūrimo planą bus įtraukti veiksmai kovoje su klimato kaita 

Atnaujinta: 
 
Sukurta:   
 

Dalytis šiuo puslapiu: 

Europos Sąjungos ekonomikos atgaivinimas bus orientuotas į Europos žaliąjį kursą, teigia EP nariai.

Tuščias Vilniaus Gedimino prospektas ©PavloVakhrushev/AdobeStock  

Dabartinė sveikatos krizė ir jos padariniai išlieka pagrindiniu Europos Sąjungos prioritetu, tačiau Europos Parlamentas ragina taip pat daug dėmesio skirti strategijai laikotarpiui po krizės.

Gegužės 27 d. Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pristatė 750 mlrd. eurų vertės „Next Generation EU“ atkūrimo planą, kuriuo siekiama pašalinti pandemijos padarytą žalą ir investuoti į ekologišką, skaitmeninę, socialinę ir atsparesnę ES.

Jame atsižvelgiama į Europos Parlamento raginimus pateikti masinį atkūrimo planą, orientuotą į žaliąjį susitarimą, bei numatoma skirti 25 proc. ES biudžeto veiksmams klimato srityje.

Po dešimt savaičių trukusių derybų lapkričio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos derybininkai pasiekė kompromisą dėl 2021–2027 m. ES ilgalaikio biudžeto, kuriame bent 30 proc. visų ES biudžeto bei „Naujosios kartos ES“ išlaidų bus skirta klimato kaitos mažinimo tikslams. 7,5 proc. metinių išlaidų nuo 2024 m. ir 10 proc. nuo 2026 m. būtų skirta biologinės įvairovės tikslams. 

Atkūrimo ir atsparumo priemonė rems ekologišką perėjimą ir pažangų, tvarų ir integracinį augimą ir užtikrins, kad nacionaliniuose planuose mažiausiai 37 proc. biudžeto būtų skirta klimatui ir biologinei įvairovei.

Vykdydama ES ilgalaikį biudžetą 2021–2027 m. ir atsižvelgdama į ekonomikos atkūrimo pastangas, ES užtikrins žemės ūkio, programos „Horizontas Europa“, programos„ LIFE“, Aplinkosaugos veiksmų programos, Teisingos pertvarkos bei regioninių ir sanglaudos fondų finansavimas būtų teikiamas projektams, atitinkantiems ambicingus klimato tikslus.

Susijęs straipsnis:ES pažanga siekiant klimato kaitos tikslų [INFOGRAFIKAS]

ES klimato teisė


2019 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamentas paskelbė kritinę klimato padėtį bei paragino visomis ES politikos priemonėmis siekti, kad klimato šilimas neviršytų 1.5 °C. 2019 m. gruodį Europos Komisija pristatė „Europos žaliąjį kursą“, o kovą Europos klimato teisės aktą, kuriuo siekiama teisiškai įtvirtinti Europos žaliojo kurso dokumente nustatytą tikslą, kad iki 2050 m. Europos ekonomika ir visuomenė turi neutralizuoti savo poveikį klimatui.

2020 m. sausį Parlamentas paragino prisiimti ryžtingus konkrečius aplinkosaugos įsipareigojimus ir pasiūlė teisiškai įsipareigoti iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas sumažinti 55 proc. palyginti su 1990 m. lygiu (Europos Komisija siūlo 50-55 proc.).

2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamentas patvirtino naująjį klimato teisės aktą, kuriuo įteisino Europos žaliojo kurso politinius įsipareigojimus. Balandį dėl šio teisės akto susitarė EP ir ES Tarybos derybininkai.

ES įsipareigojo iki 2050 m. užtikrinti neutralų poveikį klimatui – kad būtų išmetama į aplinką ne daugiau ŠESD nei jų surenkama ar absorbuojama. ES taip pat sieks, kad po 2050 m. ES pašalintų iš aplinkos daugiau ŠESD negu jų išmeta.


Pasitelkę interaktyvią laiko juostą sužinokite daugiau apie esminius tarptautinių klimato derybų etapus.

Žaliasis susitarimas

2019 m. gruodį pristatytu Žaliuoju susitarimu siekiama užtikrinti ES ekonomikos tvarumą, skatinti efektyvų išteklių naudojimą pereinant prie švarios žiedinės ekonomikos, stabdyti klimato kaitą bei biologinės įvairovės nykimą ir mažinti taršą.

Europos Komisija jau yra parengusi šiuos konkrečius pasiūlymus:



Pasitelkę laiko juostą sužinokite, kokių veiksmų ėmėsi Europos Sąjunga, siekdama sušvelninti socialinius ir ekonominius COVID-19 protrūkio padarinius.