Žaliasis susitarimas: klimatui neutrali ir tvari ES

Europos žaliasis kursas yra ES atsakas į klimato krizę. Skaitykite daugiau apie klimatui neutralios ES planą.

Žaliasis kursas, 55 % tikslo planas, klimato teisės aktas… Kas tai?

2019 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamentas paskelbė kritinę klimato padėtį bei paragino visomis ES politikos priemonėmis siekti, kad klimato šilimas neviršytų 1.5 °C. Tų pačių metų gruodį Europos Komisija pristatė „Europos žaliąjį kursą“– planus iki 2050 m. pasiekti, kad ES taptų klimatui neutrali.

Europos Sąjungos atsakas į klimato krizę

Europos žaliojo susitarimo tikslų įgyvendinimas ir naudos

ES klimato teisė

Europos Parlamentas patvirtino naująjį klimato teisės aktą 2021 m. birželio 24 d.

Šiuo aktu ES įsipareigojo iki 2030 m. 55 proc. sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir iki 2050 m. užtikrinti neutralų poveikį klimatui – kad į aplinką būtų išmetama ne daugiau ŠESD nei jų surenkama ar absorbuojama.


Naujuoju įstatymu taip pat įsipareigota iki 2030-ųjų ŠESD išmetimą sumažinti bent 55 proc. palyginti su 1990 m. padėtimi (ankstesnis tikslas buvo 40 proc.). Savo ruožtu, jei būtų priimtas būsimasis Europos Komisijos pasiūlymas dėl Žemės ūkio ir miškininkystės reglamento, tai leistų dar labiau padidinti anglies dioksido absorbentų kiekį ir iki 2030 m. faktiškai sumažinti minėtų dujų išmetimą 57 proc.


Per pusmetį nuo 2023 m. numatytos pasaulinės Paryžiaus susitarimo peržiūros Europos Komisija turės pasiūlyti ŠESD mažinimo tikslą 2040-iesiems. Be to, atsižvelgdama į EP pasiūlymą, Komisija paskelbs, kiek ŠESD ES gali išmesti iki 2050 m., kad nebūtų pažeisti Paryžiaus susitarime prisiimti įsipareigojimai. Tai bus vienas iš kriterijų 2040 m. tikslui nustatyti.


Iki 2023 m. rugsėjo 30 d., o vėliau kas penkerius metus Komisija įvertins bendrą visų ES valstybių pažangą ir atskirų šalių priemonių nuoseklumą. Remiantis europarlamentarų pasiūlymu taip pat bus įsteigta mokslinė Europos klimato kaitos taryba, kuri stebės pažangą ir vertins, ar Europos klimato politika atitinka numatytus tikslus.

Pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinys


Tam, kad ES pasiektų savo 2030 m. tikslą, 2021 m. Komisija pasiūlė naujų ir persvarstytų teisės aktų paketą, vadinamą pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkiniu. Šiame rinkinyje bus peržiūrėti ES klimato ir energetikos teisės aktai, įskaitant pasiūlymus dėl prekybos taršos leidimais, pastangų pasidalijimo tarp ES šalių,žemės naudojimo sektoriaus ir miškininkystės, atsinaujinančios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo. Pasiūlymai Parlamente bus svarstomi 2022 m.

Pramonės, transporto ir kitų sektorių išlakų mažinimas


2023 m. EP patvirtino teisės aktus dėl:


Skaitykite daugiau apie CO2 išlakų mažinimą: ES tikslus ir politiką.

ES lėšos, skirtos remti namų ūkius žaliojo perėjimo metu


Parlamentas patvirtino:

Parlamentas ir Europos žaliasis kursas

Žiedinės ekonomikos skatinimas

2020 m. kovą Komisija taip pat pristatė naują žiedinės ekonomikos veiksmų planą, kuriame pateikiamos naujos su visu gaminių gyvavimo ciklu susijusios iniciatyvos, kuriomis siekiama modernizuoti ir pertvarkyti mūsų ekonomiką kartu apsaugant aplinką. Priemonės apims:

2022 m. lapkritį Europos Komisija pasiūlė naujas visoje ES galiojančias pakuočių taisykles.

ES susitarė dėl bendro įkroviklio tipo. Iki 2024 m. pabaigos USB-C tipo jungtis taps įprastu daugumos elektroninių prietaisų įkrovikliu ES. Iki 2026 m. balandžio 28 d. nešiojamieji kompiuteriai taip pat turės būti aprūpinti USB-C tipo jungtimi.

2023 m. kovą Komisija pateikė naują pasiūlymą, kuriuo skatinamas prekių taisymas ir pakartotinis naudojimas. Pagal teisinę garantiją pardavėjai turėtų taisyti gaminius, nebent juos pakeisti būtų pigiau.


2022 m. rugsėjį EP nariai patvirtino savo poziciją dėl ES pramonės strategijos, kuria siekiama padėti verslams spręsti COVID-19 padarinius ir sklandžiai pereiti prie ekologiškesnės, žiedinės ekonomikos. 2021 m. lapkritį EP ragino ruošti detalesnę ES strategiją dėl svarbiausiųjų žaliavų, siekiant sumažinti ES priklausomybę nuo šių žaliavų importo. 2023 m. kovo mėn. Komisija pasiūlė ES aktą dėl svarbiausiųjų žaliavų.

Žiedinės ekonomikos link: nauji ES atliekų perdirbimo tikslai

ES kyla į kovą su plastiko šiukšlėmis

Tvari maisto sistema

Maisto sistema daro didelę įtaką aplinkai. Nors ES žemės ūkis yra vienintelis sektorius visame pasaulyje, kuriame išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėjo (20 proc. nuo 1990 m.), ji vis dar išskiria apie 10 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.

2020 m. gegužės 20 d. Europos Komisija pristatė strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, kurios tikslas – sąžininga, patikima ir aplinkai palanki maisto sistema. Nauja strategija bus sudarytos sąlygos pereiti prie tvarios ES maisto sistemos, kuria bus užtikrinamas aprūpinimas maistu ir galimybė maitintis sveikais iš sveikos planetos išteklių gautais produktais. Tai padės sumažinti ES maisto sistemos poveikį aplinkai ir klimatui ir sustiprinti jos atsparumą, taip apsaugant piliečių sveikatą ir ekonominės veiklos vykdytojų pragyvenimo šaltinius.

2021 m. spalį EP pritarė strategijai „Nuo ūkio iki stalo“ ir pasiūlė rekomendacijas, kaip šią strategiją padaryti tvaresne. EP pabrėžė, kad pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinys turėtų įvardinti ambicingus išmetamųjų teršalų žemės ūkyje tikslus.


Pesticidai maiste: kaip EP padeda užtikrinti maisto saugą

Kova su klimato kaita yra ES prioritetas.
Kova su klimato kaita yra ES prioritetas.

Biologinė įvairovė

Milijonui augalų ir gyvūnų rūšių pasaulyje gresiant pavojui išnykti, ES taip pat rengia priemones biologinei įvairovei išsaugoti. 2020 m. gegužę pristatyta ES biologinės įvairovės strategija iki 2030 m. yra skirta kovoti su pagrindiniais biologinės įvairovės nykimo veiksniais ją saugant ir atkuriant, skatinant įvairių aplinkos, ekonomikos ir socialinių sričių pokyčius. Parlamentas savo poziciją priėmė 2021 m. birželį.

Parlamentas patvirtino naujas taisykles, įpareigojančias įmones užtikrinti, kad Europos rinkoje parduodami produktai niekur pasaulyje neprisidėjo prie miškų naikinimo ar nykimo.

Perėjimo prie žaliosios ekonomikos finansavimas

2020 m. sausį, praėjus šiek tiek daugiau nei mėnesiui nuo Europos žaliojo kurso pristatymo, Europos Komisija pristatė teisėkūros pasiūlymą dėl jo finansavimo. Europos žaliojo kurso investicijų planas skirtas bent 1 000 milijardų eurų tvarių viešųjų ir privačių investicijų sutelkimui per ateinantį dešimtmetį.

Naujojo Teisingos pertvarkos mechanizmo sugeneruotomis lėšomis būtų finansiškai remiami labiausiai perėjimo prie žaliosios ekonomikos paveikti regionai, pavyzdžiui, labai priklausantys nuo iškastinio kuro.

2020 m. lapkričio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos derybininkai pasiekė kompromisą dėl 2021–2027 m. ilgalaikio ES biudžeto bei ​​750 mlrd. eurų vertės ekonomikos atkūrimo paketo. EP užtikrino, kad į susitarimą įtrauktas teisiškai įpareigojantis naujų nuosavų išteklių įdiegimo planas. Jame nuo 2021 m numatytas plastiko mokestis, nuo 2023 m. – išmetamųjų teršalų prekybos sistemos įnašas, kuris galbūt bus susietas su anglies dioksido importu.

2020 m. gegužę Komisija pateikė pasiūlymą dėl viešojo sektoriaus paskolų priemonės, kuria bus skatinamos viešojo sektoriaus institucijų investicijos, kuriomis remiamas perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos intensyviai anglis naudojančiuose ir daug anglies dioksido išmetančiuose regionuose. EP nariai jai pritarė 2021 m. birželį.

Siekiant paskatinti perėjimą prie ekologiškų investicijų ir užkirsti kelią, situacijomis, kai projektai yra pristatomi kaip ekologiški, tačiau iš tikrųjų tokie nėra, 2020 m. birželio 16 d. EP pritarė taisyklėms, apibrėžiančioms ekologiškų investicijų kriterijus.

2020 m. lapkričio mėnesį EP pažymėjo būtinybę užtikrinti valstybių perėjimą prie žiedinės ir neutralaus poveikio klimatui ekonomikos.