Žaliasis susitarimas: klimatui neutrali ir tvari ES 

Atnaujinta: 
 
Sukurta:   
 

Dalytis šiuo puslapiu: 

EP siekia, kad Europos Sąjungos ekonomikos atgaivinimas būtų orientuotas į Europos žaliąjį kursą. Skaitykite daugiau apie klimatui neutralios ES planą.

Kova su klimato kaitq yra ES prioritetas  

Iš vienos pusės reikšmingai sumažėjęs išmetamų teršalų kiekis, iš kitos pusės patirtas didžiulis ekonominis nuosmukis – tai vieni vieni pagrindinių koronaviruso padarinių. Bet kaip suderinti ekologiją ir klestinčią ekonomiką ateityje? 2020 m. gegužės 15 d. priimtoje rezoliucijoje EP nariai pabrėžė, kad atsigavimo pagrindu turėtų tapti Žaliasis susitarimas.

Savo ruožtu gegužės 27 d. Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pristatė  „Next Generation EUatkūrimo planą, kuriuo siekiama pašalinti pandemijos padarytą žalą ir investuoti į ekologišką, skaitmeninę, socialinę ir atsparesnę ES. EP nariai jam pritarė 2021 m. vasarį. Jame atsižvelgiama į Europos Parlamento raginimus pateikti masinį atkūrimo planą, orientuotą į žaliąjį susitarimą.

2019 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamentas paskelbė kritinę klimato padėtį bei paragino visomis ES politikos priemonėmis siekti, kad klimato šilimas neviršytų 1.5 °C. Tų pačių metų gruodį Europos Komisija pristatė „Europos žaliąjį kursą“– planus iki 2050 m. pasiekti, kad ES taptų klimatui neutrali.

ES pažanga siekiant klimato kaitos tikslų [INFOGRAFIKAS]

Pirmieji žingsniai Žaliojo susitarimo įgyvendinimo link

Perėjimo prie žaliosios ekonomikos finansavimas


2020 m. sausį, praėjus šiek tiek daugiau nei mėnesiui nuo Europos žaliojo kurso pristatymo, Europos Komisija pristatė teisėkūros pasiūlymą dėl jo finansavimo. Europos žaliojo kurso investicijų planas skirtas bent 1 000 milijardų eurų tvarių viešųjų ir privačių investicijų sutelkimui per ateinantį dešimtmetį.

Naujojo Teisingos pertvarkos mechanizmo sugeneruotomis lėšomis būtų finansiškai remiami labiausiai perėjimo prie žaliosios ekonomikos paveikti regionai, pavyzdžiui, labai priklausantys nuo iškastinio kuro.

2020 m. lapkričio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos derybininkai pasiekė kompromisą dėl 2021–2027 m. ilgalaikio ES biudžeto bei ​​750 mlrd. eurų vertės ekonomikos atkūrimo paketo. EP užtikrino, kad į susitarimą įtrauktas teisiškai įpareigojantis naujų nuosavų išteklių įdiegimo planas. Jame nuo 2021 m numatytas plastiko mokestis, nuo 2023 m. – išmetamųjų teršalų prekybos sistemos įnašas, kuris galbūt bus susietas su anglies dioksido importu.

2020 m. gegužę Komisija pateikė pasiūlymą dėl viešojo sektoriaus paskolų priemonės, kuria bus skatinamos viešojo sektoriaus institucijų investicijos, kuriomis remiamas perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos intensyviai anglis naudojančiuose ir daug anglies dioksido išmetančiuose regionuose. EP nariai jai pritarė 2021 m. birželį.

Siekiant paskatinti perėjimą prie ekologiškų investicijų ir užkirsti kelią, situacijomis, kai projektai yra pristatomi kaip ekologiški, tačiau iš tikrųjų tokie nėra, 2020 m.  birželio 16 d. EP pritarė taisyklėms, apibrėžiančioms ekologiškų investicijų kriterijus.

2020 m. lapkričio mėnesį EP pažymėjo būtinybę užtikrinti valstybių perėjimą prie žiedinės ir neutralaus poveikio klimatui ekonomikos.

ES klimato teisė


2020 m. kovą EK pristatė Europos klimato teisės aktą, kuriuo siekiama teisiškai įtvirtinti Europos žaliojo kurso dokumente nustatytą tikslą, kad iki 2050 m. Europos ekonomika ir visuomenė turi neutralizuoti savo poveikį klimatui.

2020 m. sausį Parlamentas paragino prisiimti ryžtingus konkrečius aplinkosaugos įsipareigojimus ir pasiūlė teisiškai įsipareigoti iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas sumažinti 55 proc. palyginti su 1990 m. lygiu (Europos Komisija siūlo 50-55 proc.).

2021 m. balandį dėl šio teisės akto susitarė EP ir ES Tarybos derybininkai, o visas Europos Parlamentas patvirtino naująjį klimato teisės aktą 2021 m. birželio 24 d.

Šiuo aktu ES įsipareigojo iki 2050 m. užtikrinti neutralų poveikį klimatui – kad būtų išmetama į aplinką ne daugiau ŠESD nei jų surenkama ar absorbuojama. ES taip pat sieks, kad po 2050 m. ES pašalintų iš aplinkos daugiau ŠESD negu jų išmeta.


Naujuoju įstatymu taip pat įsipareigota iki 2030-ųjų ŠESD išmetimą sumažinti bent 55 proc. palyginti su 1990 m. padėtimi (ankstesnis tikslas buvo 40 proc.). Savo ruožtu, jei būtų priimtas būsimasis Europos Komisijos pasiūlymas dėl Žemės ūkio ir miškininkystės reglamento, tai leistų dar labiau padidinti anglies dioksido absorbentų kiekį ir iki 2030 m. faktiškai sumažinti minėtų dujų išmetimą 57 proc.


Per pusmetį nuo 2023 m. numatytos pasaulinės Paryžiaus susitarimo peržiūros Europos Komisija turės pasiūlyti ŠESD mažinimo tikslą 2040-iesiems. Be to, atsižvelgdama į EP pasiūlymą, Komisija paskelbs, kiek ŠESD ES gali išmesti iki 2050 m., kad nebūtų pažeisti Paryžiaus susitarime prisiimti įsipareigojimai. Tai bus vienas iš kriterijų 2040 m. tikslui nustatyti.


Iki 2023 m. rugsėjo 30 d., o vėliau kas penkerius metus Komisija įvertins bendrą visų ES valstybių pažangą ir atskirų šalių priemonių nuoseklumą siekiant ES poveikio klimatui neutralumo iki 2050 m. Remiantis europarlamentarų pasiūlymu taip pat bus įsteigta mokslinė Europos klimato kaitos taryba, kuri stebės pažangą ir vertins, ar Europos klimato politika atitinka numatytus tikslus.



Europos pramonė ir MVĮ

2020 m. kovą Komisiją pristatė Europos pramonės strategiją, kuria siekiama padėti Europos pramonei imtis dvejopo perėjimo – prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir prie skaitmeninės lyderystės. Suprasdami pandemijos poveikį lapkričio 25 d. Europos Parlamento nariai priėmė rezoliuciją, kurioje Europos Komisija raginama šią strategiją peržiūrėti. Naująją strategiją EK pateikė 2021 m. gegužę.

Labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės sudaro iki 99 proc. visų ES įmonių, 50 proc. Europos Sąjungos BVP ir yra atsakingos už 2 iš 3 darbo vietų. Tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategija siekiama padėti visų dydžių ir sektorių MVĮ – tiek novatoriškiems technologijų sektoriaus startuoliams, tiek tradicinių amatų atstovams, ir suteikti joms gali

Žiedinės ekonomikos skatinimas

2020 m. kovą Komisija taip pat pristatė naują žiedinės ekonomikos veiksmų planą, kuriame pateikiamos naujos su visu gaminių gyvavimo ciklu susijusios iniciatyvos, kuriomis siekiama modernizuoti ir pertvarkyti mūsų ekonomiką kartu apsaugant aplinką. Priemonės apims:

Žiedinės ekonomikos link: nauji ES atliekų perdirbimo tikslai

ES kyla į kovą su plastiko šiukšlėmis

Tvari maisto sistema

Maisto sistema daro didelę įtaką aplinkai. Nors ES žemės ūkis yra vienintelis sektorius visame pasaulyje, kuriame išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėjo (20 proc. nuo 1990 m.), ji vis dar išskiria apie 10 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.

2020 m. gegužės 20 d. Europos Komisija pristatė strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, kurios tikslas – sąžininga, patikima ir aplinkai palanki maisto sistema. Nauja strategija bus sudarytos sąlygos pereiti prie tvarios ES maisto sistemos, kuria bus užtikrinamas aprūpinimas maistu ir galimybė maitintis sveikais iš sveikos planetos išteklių gautais produktais. Tai padės sumažinti ES maisto sistemos poveikį aplinkai ir klimatui ir sustiprinti jos atsparumą, taip apsaugant piliečių sveikatą ir ekonominės veiklos vykdytojų pragyvenimo šaltinius.


Pesticidai maiste: kaip EP padeda užtikrinti maisto saugą

Biologinė įvairovė

Milijonui augalų ir gyvūnų rūšių pasaulyje gresiant pavojui išnykti, ES taip pat rengia priemones biologinei įvairovei išsaugoti. 2020 m. gegužę pristatyta ES biologinės įvairovės strategiją iki 2030 m. yra skirta kovoti su pagrindiniais biologinės įvairovės nykimo veiksniais ją saugant ir atkuriant, skatinant įvairių aplinkos, ekonomikos ir socialinių sričių pokyčius. Parlamentas savo poziciją priėmė 2021 m. birželio 8 d.

Miškai vaidina svarbų vaidmenį kovojant su klimato kaita ir padeda apsaugoti biologinę įvairovę, tad EP ragina ES neprisidėti prie pasaulio miškų naikinimo ir remti tvarią miškininkystę.