Žaliasis susitarimas: klimatui neutrali ir tvari ES
Europos žaliasis kursas yra ES atsakas į klimato krizę. Skaitykite daugiau apie klimatui neutralios ES planą.
(Vaizdo irašo trukme:
)
2019 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamentas paskelbė kritinę klimato padėtį bei paragino visomis ES politikos priemonėmis siekti, kad klimato šilimas neviršytų 1.5 °C. Tų pačių metų gruodį Europos Komisija pristatė „Europos žaliąjį kursą“– planus iki 2050 m. pasiekti, kad ES taptų klimatui neutrali.
Žaliojo susitarimo tikslų įgyvendinimas
ES klimato teisė
Europos Parlamentas patvirtino naująjį klimato teisės aktą 2021 m. birželio 24 d.
Šiuo aktu ES įsipareigojo iki 2030 m. 55 proc. sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir iki 2050 m. užtikrinti neutralų poveikį klimatui – kad į aplinką būtų išmetama ne daugiau ŠESD nei jų surenkama ar absorbuojama.
Naujuoju įstatymu taip pat įsipareigota iki 2030-ųjų ŠESD išmetimą sumažinti bent 55 proc. palyginti su 1990 m. padėtimi (ankstesnis tikslas buvo 40 proc.). Savo ruožtu, jei būtų priimtas būsimasis Europos Komisijos pasiūlymas dėl Žemės ūkio ir miškininkystės reglamento, tai leistų dar labiau padidinti anglies dioksido absorbentų kiekį ir iki 2030 m. faktiškai sumažinti minėtų dujų išmetimą 57 proc.
Per pusmetį nuo 2023 m. numatytos pasaulinės Paryžiaus susitarimo peržiūros Europos Komisija turės pasiūlyti ŠESD mažinimo tikslą 2040-iesiems. Be to, atsižvelgdama į EP pasiūlymą, Komisija paskelbs, kiek ŠESD ES gali išmesti iki 2050 m., kad nebūtų pažeisti Paryžiaus susitarime prisiimti įsipareigojimai. Tai bus vienas iš kriterijų 2040 m. tikslui nustatyti.
Iki 2023 m. rugsėjo 30 d., o vėliau kas penkerius metus Komisija įvertins bendrą visų ES valstybių pažangą ir atskirų šalių priemonių nuoseklumą. Remiantis europarlamentarų pasiūlymu taip pat bus įsteigta mokslinė Europos klimato kaitos taryba, kuri stebės pažangą ir vertins, ar Europos klimato politika atitinka numatytus tikslus.
Pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinys
Tam, kad ES pasiektų savo 2030 m. tikslą, 2021 m. Komisija pasiūlė naujų ir persvarstytų teisės aktų paketą, vadinamą pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkiniu. Šiame rinkinyje bus peržiūrėti ES klimato ir energetikos teisės aktai, įskaitant pasiūlymus dėl prekybos taršos leidimais, pastangų pasidalijimo tarp ES šalių,žemės naudojimo sektoriaus ir miškininkystės, atsinaujinančios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo. Pasiūlymai Parlamente bus svarstomi 2022 m.
Birželio 22 d. EP priėmė savo poziciją dėl apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos reformos, pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmo įvedimo siekiant stabdyti ES bendrovių polinkį perkelti veiklą į valstybes, mažiau ribojančias taršą, ir socialinio klimato fondo.
Anksčiau birželį EP nariai priėmė savo poziciją dėl nacionalinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslų tuose sektoriuose, kurie nėra įtraukti į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, tokių kaip transportas, žemės ūkis, pastatai ir atliekų šalinimas. Jie taip pat priėmė savo poziciją dėl pasiūlymo užtikrinti, kad nauji automobiliai ir vanai nuo 2035 m. neišskirtų į aplinką teršalų bei dėl lėktuvų ir laivų išmetamų teršalų mažinimo.
CO2 išlakų mažinimas: ES tikslai ir veiksmai
Žiedinės ekonomikos skatinimas
2020 m. kovą Komisija taip pat pristatė naują žiedinės ekonomikos veiksmų planą, kuriame pateikiamos naujos su visu gaminių gyvavimo ciklu susijusios iniciatyvos, kuriomis siekiama modernizuoti ir pertvarkyti mūsų ekonomiką kartu apsaugant aplinką. Priemonės apims:
- elektros ir elektroninė įrangą;
- akumuliatorius ir transporto priemonės;
- maisto produktus ir pakuotes;
- tekstilės gaminius;
- statybą ir pastatus;
- maisto grandinę.
2022 m. liepos mėn. EP nariai turėtų balsuoti dėl ES pramonės strategijos, kuria siekiama padėti verslams spręsti COVID-19 padarinius ir sklandžiai pereiti prie ekologiškesnės, žiedinės ekonomikos. 2021 m. lapkritį EP ragino ruošti detalesnę ES strategiją dėl svarbiausiųjų žaliavų, siekiant sumažinti ES priklausomybę nuo šių žaliavų importo.
Žiedinės ekonomikos link: nauji ES atliekų perdirbimo tikslai
Tvari maisto sistema
Maisto sistema daro didelę įtaką aplinkai. Nors ES žemės ūkis yra vienintelis sektorius visame pasaulyje, kuriame išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėjo (20 proc. nuo 1990 m.), ji vis dar išskiria apie 10 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.
2020 m. gegužės 20 d. Europos Komisija pristatė strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, kurios tikslas – sąžininga, patikima ir aplinkai palanki maisto sistema. Nauja strategija bus sudarytos sąlygos pereiti prie tvarios ES maisto sistemos, kuria bus užtikrinamas aprūpinimas maistu ir galimybė maitintis sveikais iš sveikos planetos išteklių gautais produktais. Tai padės sumažinti ES maisto sistemos poveikį aplinkai ir klimatui ir sustiprinti jos atsparumą, taip apsaugant piliečių sveikatą ir ekonominės veiklos vykdytojų pragyvenimo šaltinius.
2021 m. spalį EP pritarė strategijai „Nuo ūkio iki stalo“ ir pasiūlė rekomendacijas, kaip šią strategiją padaryti tvaresne. EP pabrėžė, kad pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinys turėtų įvardinti ambicingus išmetamųjų teršalų žemės ūkyje tikslus.
Biologinė įvairovė
Milijonui augalų ir gyvūnų rūšių pasaulyje gresiant pavojui išnykti, ES taip pat rengia priemones biologinei įvairovei išsaugoti. 2020 m. gegužę pristatyta ES biologinės įvairovės strategija iki 2030 m. yra skirta kovoti su pagrindiniais biologinės įvairovės nykimo veiksniais ją saugant ir atkuriant, skatinant įvairių aplinkos, ekonomikos ir socialinių sričių pokyčius. Parlamentas savo poziciją priėmė 2021 m. birželio 8 d.
Miškai vaidina svarbų vaidmenį kovojant su klimato kaita ir padeda apsaugoti biologinę įvairovę, tad EP ragina ES neprisidėti prie pasaulio miškų naikinimo ir remti tvarią miškininkystę.
Perėjimo prie žaliosios ekonomikos finansavimas
2020 m. sausį, praėjus šiek tiek daugiau nei mėnesiui nuo Europos žaliojo kurso pristatymo, Europos Komisija pristatė teisėkūros pasiūlymą dėl jo finansavimo. Europos žaliojo kurso investicijų planas skirtas bent 1 000 milijardų eurų tvarių viešųjų ir privačių investicijų sutelkimui per ateinantį dešimtmetį.
Naujojo Teisingos pertvarkos mechanizmo sugeneruotomis lėšomis būtų finansiškai remiami labiausiai perėjimo prie žaliosios ekonomikos paveikti regionai, pavyzdžiui, labai priklausantys nuo iškastinio kuro.
2020 m. lapkričio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos derybininkai pasiekė kompromisą dėl 2021–2027 m. ilgalaikio ES biudžeto bei 750 mlrd. eurų vertės ekonomikos atkūrimo paketo. EP užtikrino, kad į susitarimą įtrauktas teisiškai įpareigojantis naujų nuosavų išteklių įdiegimo planas. Jame nuo 2021 m numatytas plastiko mokestis, nuo 2023 m. – išmetamųjų teršalų prekybos sistemos įnašas, kuris galbūt bus susietas su anglies dioksido importu.
2020 m. gegužę Komisija pateikė pasiūlymą dėl viešojo sektoriaus paskolų priemonės, kuria bus skatinamos viešojo sektoriaus institucijų investicijos, kuriomis remiamas perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos intensyviai anglis naudojančiuose ir daug anglies dioksido išmetančiuose regionuose. EP nariai jai pritarė 2021 m. birželį.
Siekiant paskatinti perėjimą prie ekologiškų investicijų ir užkirsti kelią, situacijomis, kai projektai yra pristatomi kaip ekologiški, tačiau iš tikrųjų tokie nėra, 2020 m. birželio 16 d. EP pritarė taisyklėms, apibrėžiančioms ekologiškų investicijų kriterijus.
2020 m. lapkričio mėnesį EP pažymėjo būtinybę užtikrinti valstybių perėjimą prie žiedinės ir neutralaus poveikio klimatui ekonomikos.
Susiję straipsniai: