EP sesijos apžvalga: debatai apie ES padėtį, COVID-19 

 
 

Dalytis šiuo puslapiu: 

Rugsėjo 14–17 d. vykusioje sesijoje EP nariai diskutavo apie Europos Sąjungos padėtį, aptarė ekonomikos atkūrimo planą ir ES atsako į COVID-19 krizę koordinavimą.

Trečiadienį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen savo pirmajame pranešime apie Europos Sąjungos padėtį Parlamentui išdėstė žaliojo ES ekonomikos gaivinimo po COVID-19 krizės planą. Pranešusi apie naujas EK iniciatyvas, ji sulaukė skirtingų europarlamentarų reakcijų. Daugiausia dėmesio tolesnėje diskusijoje buvo skiriama klimatui, vienybės ir bendradarbiavimo svarbai bei ateinančių septynerių metų biudžetui.


Tą pačią dieną EP nariai skubos tvarka patvirtino teisėkūros nuomonę dėl nuosavų ES biudžeto išteklių. Tai leis netrukus pradėti vykdyti ekonomikos gaivinimo planą.


Ketvirtadienį europarlamentarai paragino suvienodinti COVID-19 atvejo, mirties nuo šios ligos bei pasveikimo apibrėžtis visose ES šalyse, taip pat karantino laikotarpį.


Jie taip pat pritarė rezoliucijai, kurioje pasiūlė priemones, kaip ateityje išvengti vaistų trūkumo Europoje.


Siekdamas, kad ES gebėtų veiksmingiau reaguoti į rimtas krizes, tokias kaip COVID-19 pandemija, trečiadienį EP balsavo už stipresnį ES civilinės saugos mechanizmą.


EP nariai taip pat priėmė poziciją dėl Teisingos pertvarkos fondo, kuris leis sušvelninti socialinį ekonomikos žalinimo poveikį.


Ketvirtadienį Europos Parlamentas jie balsavo už naujas automobilių testavimo taisykles, kurios įpareigos nuo 2022 m. rugsėjo jų taršą matuoti realiomis vairavimo sąlygomis.


Tą pačią dieną Europos Parlamentas įsipareigojo nepripažinti A. Lukašenkos Baltarusijos prezidentu po lapkričio 5 d., kai baigsis jo kadencija, o kitoje rezoliucijoje griežtai pasmerkė pasikėsinimą nužudyti A. Navalną cheminiu ginklu.


Romai yra didžiausia Europos mažumų grupė, ES jų gyvena apie 6 milijonus. Taip pat ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas ragino užtikrinti, kad pagrindinės jų teisės būtų apsaugotos ir jie turėtų galimybę gauti deramą išsilavinimą, darbą, naudotis sveikatos apsauga ir susirasti gyvenamą vietą.


EP nariai taip pat ragina skirti skubią pagalbą kūrybos sektoriui.

EK vadovė Ursula von der Leyen