EP reikalauja imtis veiksmų ir padaryti galą romų atskirčiai 

 
 

Dalytis šiuo puslapiu: 

EP siekia užtikrinti, kad pagrindinės romų teisės būtų apsaugotos ir jie turėtų galimybę gauti deramą išsilavinimą, darbą, naudotis sveikatos apsauga ir susirasti gyvenamą vietą.

Rugsėjo 17 d. EP nariai priėmė rezoliuciją, kurioje ragina imtis veiksmų kovoje su neigiamu požiūriu į romų kilmės asmenis Europoje, užtikrinti jų galimybes gauti išsilavinimą, būstą, darbą, sveikatos apsaugą bei geresnį jų įtraukimą politinių sprendimų priėmimą visais lygmenimis.


EP taip pat ragina valstybes nares užtikrinti veiksmingas ir laiku taikomas teisių gynimo priemones visiems priverstinę ir prievartinę sterilizaciją išgyvenusiems asmenims, be kita ko, sukuriant veiksmingas kompensavimo sistemas.

„Šis pranešimas yra puiki galimybė ES ir jos valstybėms narėms žymiai pagerinti romų tautybės žmonių padėtį. Jame pirmą kartą per EP istoriją iškeliamas teisėkūros pasiūlymas dėl mano žmonių lygybės, įtraukties ir dalyvavimo“, – teigė EP pranešėjas Romeo Franz (Žalieji, Vokietija).

Faktai ir skaičiai

Romai yra didžiausia Europos mažumų grupė, ES jų gyvena apie 6 milijonus. Visgi didelė dalis romų kilmės žmonių Europoje tiek kaimo, tiek miesto vietovėse gyvena labai nesaugiomis ir prastomis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis. Jie neretai susiduria su ribotomis galimybėmis gauti kokybišką išsilavinimą ir integruotis į darbo rinką, o tai lemia tolesnį skurdą ir socialinę atskirtį, kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų trūkumą ir blogas gyvenimo sąlygas.


Europos Komisijos duomenimis, 2019 m. 68 proc. romų vaikų nebaigė mokyklos, tik 18 proc. perėjo mokytis į aukštesnius švietimo lygius, o vidutiniškai 63 proc. 16–24 m. romų kilmės žmonių nedirbo, nesimokė ir nedalyvavo mokymuose. Be to, tik 43 proc. romų kilmės vyrų ir 22 proc. romų kilmės moterų turi tam tikrą apmokamą darbą.


Kas trečias romų kilmės asmuo gyvena būste, kuriame nėra vandentiekio vandens, o vienas iš dešimties, kuriame nėra elektros. Šiek tiek daugiau nei pusė romų kilmės žmonių turi vidaus tualetą arba dušą, tačiau 78 proc. jų gyvena perpildytuose būstuose, dažnai neoficialiose, nehigieniškose ir nenuolatinėse gyvenvietėse be tapatybės nustatymo dokumentų ir medicininio draudimo.


EP rezoliucijoje taip pat pažymima, kad dėl ribotų galimybių gauti tinkamą sveikatos priežiūrą, geriamojo vandens, sanitarines sąlygas ir maisto romų kilmės žmonėms kyla didesnis pavojus susirgti COVID-19.

Esamos priemonės


Siekiant skatinti vienodą požiūrį į romus ir jų socialinę bei ekonominę integraciją Europos visuomenėse, 2011 m. Europos Komisija paragino parengti nacionalines romų integracijos strategijas (NRIS).


Tam, kad būtų galima diskutuoti, kaip spręsti nustatytas problemas, 2012 m. spalio mėn. buvo įsteigtas nacionalinių romų integracijos informacijos centrų (NRIC) tinklas.


ES romų strategijų planas 2013 m. buvo sustiprintas Tarybos rekomendacija dėl romų veiksmingų integravimo priemonių, kurioje daugiau dėmesio skirta dviem horizontaliosioms sritims – kovai su diskriminacija ir skurdo mažinimui.


Nuo 2016 m. pagal ją taip pat nustatyta pareiga valstybėms narėms teikti metines ataskaitas. Savo ruožtu 2017 m Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje ragina užtikrinti romų teises.