Elektros ir elektronikos atliekos ES: faktai ir skaičiai (infografikas) 

Atnaujinta: 
 
Sukurta:   
 

Dalytis šiuo puslapiu: 

Elektros ir elektronikos atliekų kiekis auga greičiausiai ES, o jų perdirbama mažiau nei 40 proc. Šiame infografike paaiškinami faktai ir skaičiai.

Elektroniniai įtaisai ir įranga – nuo skalbyklių iki dulkių siurblių, nuo išmaniųjų telefonų iki kompiuterių – yra šiuolaikinio gyvenimo simbolis. Suku įsivaizduoti, kaip gyventume be jų. Tačiau jų atliekos yra tapusios problema ES, kuri stengiasi mažinti savo ekologinį pėdsaką.

Siūlome pasidomėti, kaip ES sprendžia EEĮ atliekų problemą, siekdama plėtoti labiau žiedinę ekonomiką.

Kas yra EEĮ atliekos?


Elektros ir elektroninės įrangos atliekos arba EEĮ atliekos – tai įvairiausi panaudoti ir išmesti gaminiai.

Stambių buitinių prietaisų, pvz., skalbyklių ir elektrinių viryklių, surenkama daugiausia. Šie prietaisai sudaro daugiau nei pusę visų surenkamų EEĮ atliekų.

Po jų eina IT ir telekomunikacijų įranga (nešiojamieji kompiuteriai, spausdintuvai), vartotojų įranga ir fotovoltinės plokštės (vaizdo kameros, liuminescencinės lempos) bei smulkūs buitiniai prietaisai (dulkių siurbliai, skrudintuvai).

Visos kitos kategorijos, pvz., elektriniai įrankiai ir medicinos prietaisai, kartu sudaro tik 7,2 proc. surenkamų EEĮ atliekų.

Infografike rodoma EEĮ atliekų procentinė dalis ES pagal prietaiso tipą.  

EEĮ atliekų perdirbimo mastas ES


ES perdirbama mažiau nei 40 proc. visų EEĮ atliekų; likusi dalis lieka neišrūšiuota. Perdirbimo praktika valstybėse narėse labai skiriasi: 2017 m. Kroatijoje buvo perdirbta 81,3 proc. visų elektros ir elektroninės įrangos atliekų, o Maltoje – 20,8 proc.

Infografike rodoma EEĮ atliekų perdirbimo dalis pagal ES valstybę.  

Kodėl būtina perdirbti elektros ir elektroninės įrangos atliekas?


Išmestuose elektros ir elektroniniuose įrenginiuose esama potencialiai pavojingų medžiagų, kurios teršia aplinką ir kelia pavojų žmonėms, dirbantiems EEĮ atliekų perdirbimo srityje. Siekdama spręsti šią problemą, ES priėmė teisės aktą, kad būtų užkirstas kelias tam tikrų cheminių medžiagų, pvz., švino, naudojimui.

Nemažai šiuolaikinėms technologijoms būtinų retų mineralų atvežama iš šalių, kuriose nepaisoma žmogaus teisių. Kad nežiniomis nebūtų prisidedama prie ginkluotų konfliktų rėmimo ir žmogaus teisių pažeidimų, EP nariai priėmė taisykles, pagal kurias retųjų žemės mineralų importuotojai iš Europos turi atlikti savo tiekėjų veiklos patikrinimą.

Ką daro ES, kad EEĮ atliekų mažėtų?


2020 m. kovą Europos Komisija pristatė naująjį žiedinės ekonomikos veiksmų planą. Vienas svarbiausių jo prioritetų yra elektros ir elektroninės įrangos atliekų mažinimas. Pasiūlyme konkrečiai apibrėžti nedelsiant siektini tikslai, pvz., teisė į remontą ir daugkartinio naudojimo galimybių gerinimas apskritai, universaliojo kroviklio sukūrimas ir paskatų sistema siekiant skatinti elektroninės įrangos perdirbimą.

Europos Parlamento pozicija

2021 m. vasarį Europos Parlamentas pritarė naujam žiedinės ekonomikos veiksmų planui ir paragino nustatyti privalomus 2030 m. medžiagų naudojimo ir vartojimo tikslus.

Komentuodamas Komisijos planą, Parlamento pranešėjas Jan Huitema („Atnaujinkime Europą“, Nyderlandai) pažymėjo: „Svarbu, kad į žiedinės ekonomikos veiksmų planą būtų žvelgiama holistiškai. Norint, kad žiedinė ekonomika būtų sėkminga, žiediškumo principai turi būti įgyvendinami visais vertės grandinės etapais.“

Jo teigimu, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas EEĮ atliekų sektoriui, nes perdirbimas atsilieka nuo gamybos tempo: „2017 m. pasaulyje sugeneruota 44,7 mln. metrinių tonų (Mt) EEĮ atliekų, o tinkamai perdirbta tik 20 proc.“

J. Huitema priduria, kad žiedinės ekonomikos veiksmų planas galėtų būti naudingas ir gaivinant ekonomiką: „Skatinant naujus inovatyvius verslo modelius, savo ruožtu, bus užtikrintas naujas ekonomikos augimas ir darbo galimybės, o tai būtina Europos atsigavimui.“

Plačiau apie žiedinę informaciją ir atliekas: