Kaip iki 2050 m. ES gali pereiti prie visiškai žiedinės ekonomikos? 

Gamybos procesas prasideda nuo svarbiausių žaliavų, o pasaulinės tiekimo grandinės smarkiai nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos. 2021 m. EP nariai prašė parengti išsamią ES svarbiausių žaliavų strategiją, pagrįstą tvariu tiekimu ir aukštais aplinkosaugos, socialiniais ir žmogaus teisių standartais. Europarlamentarai nori sumažinti ES priklausomybę nuo kelių ES nepriklausančių šalių ir nori skatinti svarbiausių žaliavų perdirbimą ir gavimą.

Jei išteklius taip naudosime ir toliau, savo poreikiams patenkinti 2050 m. mums visiems reikės trijų planetų išteklių. Neatsinaujinantys ištekliai ir klimato kaita reikalauja, kad iki 2050 m. visuomenė pereitų prie anglies požiūriu neutralios, aplinką tausojančios, netoksiškos ir visiškai žiedinės ekonomikos.

Dabartinė krizė dar labiau išryškino išteklių, gamintojų ir vartotojų grandinės trūkumus bei smarkiai smogė mažoms ir vidutinėms įmonėms bei pramonei. Žiedinė ekonomika padėtų ne tik sumažinti išmetamą CO2 kiekį, bet ir paskatinti ekonomikos augimą bei sukurti naujų darbo vietų.

Susijęs straipsnis: Žiedinė ekonomika: kas tai ir kodėl ji svarbi?

ES žiedinės ekonomikos veiksmų planas

Laikydamasi Žaliajame susitarime numatyto tikslo iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui, 2022 m. kovą Europos Komisija pristatė naują žiedinės ekonomikos veiksmų planą, kuriuo siekiama paspartinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos.

2022 m. lapkričio mėn. Komisija pasiūlė naujas visoje ES galiojančias pakuočių taisykles. Jose pateikiami pasiūlymai tobulinti pakuočių dizainą, pavyzdžiui, aiškiu ženklinimu, siekiant skatinti pakartotinį naudojimą ir perdirbimą. Taip pat raginama pereiti prie biologiškai skaidžių ir kompostuojamų plastikų.

Vasario 9 d. Europos Parlamentas pritarė šiam planui ir paragino nustatyti privalomus 2030 m. medžiagų naudojimo ir vartojimo tikslus.

2022 m. spalio pradžioje, plenarinės sesijos metu, EP nariai patvirtino patvariųjų organinių teršalų (POT) taisyklių peržiūrą. Naujosios taisyklės leis dar labiau sumažinti pavojingų cheminių medžiagų kiekį atliekose ir gamybos procesuose – bus įvedamos griežtesnės ribos, pašalinami teršalai iš perdirbimo grandinės ir uždraudžiamos tam tikros cheminės medžiagos.

Perėjimas prie tvarių produktų

Siekdama sukurti tvarių, klimato požiūriu neutralių ir išteklius taupančių produktų ES rinką, Komisija siūlo išplėsti Ekologinio projektavimo direktyvos taikymą su energija nesusijusiems gaminiams ir sukurti skaitmeninį produktų pasą, kuriame būtų nurodoma svarbi informacija viso produkto gyvavimo ciklo metu.

Jie taip pat palaiko produktų ilgaamžiškumo gerinimą bei „teisės į remontą“ principą.

Pagrindiniai sektoriai

Tam, kad žiedinė ekonomika būtų įgyvendinta, tvarumas turi būti integruotas į visus gamintojo ir vartotojų grandinės etapus, pradedant projektavimu, baigiant gamyba ir vartojimu.

Europos Komisijos pateiktame plane siekiama daugiau dėmesio skirti sektoriams, kuriuose suvartojama daugiausiai išteklių ir kuriuose žiediškumo potencialas yra didelis bei ragina imtis konkrečių veiksmų tokiose srityse kaip plastikai; tekstilė; elektroninės atliekos; maistas, vanduo ir maistinės medžiagos; pakavimas; baterijos ir transporto priemonės; pastatai ir statyba.

Plastikai

EP remia Europos strategiją dėl plastikų vaidmens žiedinėje ekonomikoje, kuria siekiama palaipsniui atsisakyti mikroplastikų naudojimo.

Susijęs straipsnis: ES kyla į kovą su plastiko šiukšlėmis

Tekstilė

Tekstilės gamybai sunaudojama daug žaliavų ir vandens, tačiau visame pasaulyje perdirbama mažiau nei 1 proc. drabužių. 

2020 m. kovo mėn. Komisijos pristatyta ES tvarios ir žiedinės tekstilės ekonomikos strategija siekiama užtikrinti, kad iki 2030 m. ES rinkai pateikiami tekstilės gaminiai būtų ilgaamžiai ir tinkami perdirbimui, pagaminti iš kuo daugiau perdirbtų pluoštų ir be pavojingų medžiagų.

EP nariai ragina imtis konkrečių veiksmų prieš mikropluoštų (mikroplastikų) nutekėjimą ir taikyti griežtesnius vandens naudojimo tekstilės pramonėje standartus.

Susijęs straipsnis: Tekstilės gamybos ir atliekų poveikis aplinkai (infografikas)

Elektronika ir IRT

Elektros ir elektronikos atliekų kiekis ES auga greičiausiai, tačiau jų perdirbama mažiau nei 40 proc. Europarlamentarai ragina skatinti elektros prietaisų ilgaamžiškumą, pakartotinį naudojimą ir taisymą.

Susijęs straipsnis: Elektros ir elektronikos atliekos ES: faktai ir skaičiai (infografikas)

Maistas, vanduo ir maistinės medžiagos

ES kasmet išmetama 20 proc. pagaminamo maisto. EP nariai ragina iki 2030 m. šį skaičių sumažinti perpus pagal „Nuo ūkio iki stalo“ strategiją.

Pakuotės

2017 m. pakuočių atliekos Europoje pasiekė rekordinį lygį. Naujomis taisyklėmis siekiama užtikrinti, kad iki 2030 m. visos pakuotės ES rinkoje būtų naudojamos pakartotinai arba būtų perdirbamos.

Baterijos ir transporto priemonės

Europarlamentarai pritarė naujoms taisyklėms, reikalaujančius, kad į ES rinką tiekiamos baterijos ir akumuliatoriai turėtų būti tvarūs, našūs ir saugūs visą jų gyvavimo ciklą, o jų gamyba turėtų atitikti žmogaus teises ir socialinius standartus.

Susijęs straipsnis: Naujos ES taisyklės dėl tvaresnių baterijų

Statyba ir pastatai

Statybų sektorius sudaro daugiau kaip 35 proc. visų ES atliekų. Komisija paskelbė apie Statybos produktų reglamento peržiūrą, siekiant atnaujinti nuo 2011 m. galiojančias taisykles. Europarlamentarai siekia prailginti pastatų tarnavimo laiką, sumažinti medžiagų anglies dioksido pėdsaką ir nustatyti minimalius išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus.

Atliekų tvarkymas ir vežimas

ES per metus susidaro daugiau nei 2,5 mlrd. tonų atliekų. 2020 m. ES atliekų eksportas į ES nepriklausančias šalis siekė 32,7 mln. tonų. Didžiąją vežamų atliekų dalį sudaro juodųjų ir spalvotųjų metalų laužas, taip pat popieriaus, plastiko, tekstilės ir stiklo atliekos ir daugiausia jų yra gabenama į Turkiją, Indiją ir Egiptą.

Europarlamentarai ragina ES šalis gerinti aukštos kokybės gaminių perdirbimą, atsisakyti sąvartynų, mažinti deginimą bei kenksmingų medžiagų kiekį atliekose. 2023 m. sausio mėn. Parlamentas balsavo dėl savo pozicijos dėl atliekų vežimo taisyklių, kuriomis siekiama skatinti pakartotinį naudojimą ir perdirbimą bei mažinti taršą.

Pagal taisykles iš ES eksportuojamos atliekos paskirties šalyse turėtų būti tvarkomos aplinkai nekenksmingu būdu, o siekiant užkirsti kelią neteisėtam jų gabenimui, turėtų būti sustiprinta kontrolė. Europos Sąjungoje EP nariai siekia geresnio keitimosi informacija ir skaidrumo siunčiamų atliekų klausimais. ES pavojingų atliekų eksportas į EBPO nepriklausančias šalis apskritai turėtų būti uždraustas. Taip pat turėtų būti uždraustas plastiko atliekų eksportas į EBPO nepriklausančias šalis, o toks eksportas į EBPO šalis turėtų būti palaipsniui nutrauktas per 4 metus.

Susijęs straipsnis: Atliekų tvarkymas ES: faktai ir skaičiai (infografikas)