Kaip ES skatina atsinaujinančią energiją?

Energija yra didžiausias šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo šaltinis ES. Skaitykite apie ES sprendimus, kaip padidinti atsinaujinančią energiją ir sumažinti išmetamą CO2 kiekį.

Energija sudaro daugiau nei tris ketvirtadalius ES išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Ji apima elektros gamybą, šildymą ir transportą – visa tai būtina kasdieniame gyvenime. Atsinaujinančios energijos didinimas yra labai svarbus norint drastiškai sumažinti energetikos sektoriaus išmetamų teršalų kiekį ir iki 2050 m. pasiekti ambicingą ES tikslą – neutralizuoti klimatą.


Atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra taip pat yra būdas ES šalims būti mažiau priklausomoms nuo energijos importo ir būti mažiau pažeidžiamoms dėl sutrikimų, galinčių turėti įtakos kainoms.


Tuo pačiu, ES rengia energijos taupymo priemones.


Skaitykite daugiau apie ES veiksmus siekiant sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį.


ES atsinaujinančios energijos naudojimo tikslų didinimas

Daugiau nei 20 proc. ES suvartojamos energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių. Nuo 2004 m. tai išaugo daugiau nei dvigubai. Dabartinis 32 proc. ES tikslas iki 2030 m. yra peržiūrimas kartu su atnaujintais pastatų, šildymo ir vėsinimo bei pramonės tikslais. 2023 m. rugsėjį Europos Parlamentas (EP) palaikė pasiektą su ES Taryba susitarimą, kuris nustato tikslą, kad iki 2030 m. atsinaujinančios energijos dalis sudarytų 42,5 proc. viso ES suvartojimo. ES šalys taip pat raginamos siekti, kad ši dalis sudarytų 45 proc.

Skaitykite daugiau apie ES atsinaujinančios energijos tikslus.


Spartesnis leidimų atsinaujinančios energijos elektrinėms teikimas

Atsižvelgiant į Rusijos agresiją Ukrainoje ir kovojant su ES priklausomybe nuo Rusijos iškastinio kuro, Parlamentas balsavo dėl papildomų priemonių, siekiant padidinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą bloke gerokai prieš 2030 m. gruodžio mėn.

Europarlamentarai ragino greičiau išduoti leidimus naujoms ar pritaikytoms atsinaujinančios energijos elektrinėms, įskaitant saulės baterijas ir vėjo malūnus.

Nauji įrenginiai atsinaujinančių energijos šaltinių spartinimo zonose (kurias nurodytų kiekviena valstybė narė) turėtų gauti leidimus per 9 mėnesius, o kiekviena ES šalis turėtų nurodyti savo pajėgumus diegti atsinaujinančius energijos šaltinius sparčiau. Tais atvejais, kai kompetentinga institucija nepateikia atsakymo iki nustatyto termino, būtų taikomas „teigiamos tylos“ principas – atsakymo nebuvimas būtų laikomas patvirtinimu.

Nauji įrenginiai, esantys už tų teritorijų ribų, turėtų būti patvirtinti ne vėliau kaip per 18 mėnesių, o esamų įrenginių procesas neturėtų trukti ilgiau kaip 6 mėnesius.

ES šalių nustatytos atsinaujinančios energijos spartinimo zonos turėtų vengti bet kokio neigiamo poveikio aplinkai arba jį sumažinti. Saugomos teritorijos, tokios kaip „Natura 2000“ teritorijos, gamtos parkai ir rezervatai, gyvūnų migracijos keliai, turėtų būti neįtraukiami. EP nariai nori, kad piliečiai dalyvautų priimant sprendimus dėl elektrinių įrengimo ir atsinaujinančių zonų nustatymo.

Europarlamentarai taip pat balsavo už tai, kad ES šalys privalėtų per mėnesį išduoti leidimus įrengti pastatuose saulės energijos įrangą (mažesniems įrenginiams, kurių galia mažesnė nei 50 kW, pakaktų paprastos pranešimo procedūros). Europarlamentarai nusprendė, kad saulės energijos įrenginių įrengimui nereikėtų atlikti poveikio aplinkai vertinimo. Leidimo montuoti šilumos siurblius išdavimo procesas neturėtų viršyti vieno mėnesio.

Atsinaujinantis vandenilis


Kai vandenilis naudojamas kaip energijos šaltinis, jis neišskiria šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o tai reiškia, kad jis gali padėti dekarbonizuoti sektorius, kuriuose sunku sumažinti CO2 emisiją. Skaičiuojama, kad iki 2050 metų vandenilis galėtų patenkinti 20–50 proc. ES energijos poreikio transporto sektoriuje ir 5–20 proc. pramonėje.


Tačiau, kad būtų tvarus, vandenilis turi būti gaminamas naudojant atsinaujinančią elektros energiją. EP nariai pabrėžė, kad svarbu aiškiai atskirti atsinaujinantį ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantį vandenilį, taip pat laipsnišką iškastinio vandenilio atsisakymą.


Atnaujindami atsinaujinančios energijos taisykles EP nariai pasisako už vandenilio naudojimo didinimą ir paprastesnę jo kilmę užtikrinančią sistemą.


Atsinaujinančios energijos jūrose skatinimas

Šiuo metu vėjas yra vienintelis komerciniu mastu naudojamas atsinaujinančios energijos šaltinis jūrose, tačiau ES ieško kitų šaltinių, tokių kaip potvynių ir bangų energija, plūduriuojanti saulės energija ir dumbliai biokurui.


Europos Komisija pasiūlė ES strategiją, kaip smarkiai padidinti elektros gamybą iš atsinaujinančių šaltinių jūrose. Vien tik jūrų vėjo jėgainių pajėgumai nuo 12 GW šiandien padidėtų iki 300 GW 2050 metais. Parlamentas savo poziciją pateiks vėliau.


Alternatyvių degalų pasirinkimas

Kadangi kelių transportas yra atsakingas už maždaug penktadalį ES išmetamo anglies dioksido kiekio, ES nori pakeisti iškastinį kurą atsinaujinančiais ir mažai anglies dioksido išskiriančiais degalais. Pavyzdžiui, atsinaujinantys degalai apima biomasės kurą ir biokurą, sintetinį ir parafininį kurą, įskaitant amoniaką, pagamintą iš atsinaujinančios energijos.


Be to, perėjimas prie emisijų neišskiriančių transporto priemonių turi vykti kartu su visapusiška įkrovimo ir degalų papildymo stočių infrastruktūros plėtra.


2023 m. liepą EP priėmė poziciją dėl naujų taisyklių dėl būtinos infrastruktūros, kad įkrovimo ir degalų stotelės būtų lengviau pasiekiamos visoje Europoje. Iki 2026 m. prie pagrindinių ES kelių kas 60 km turėtų būti įrengtos elektros įkrovimo zonos automobiliams. Taip pat siekiama, kad iki 2028 m. kas 120 km atstumu turėtų būti įrengtos sunkvežimių ir autobusų įkrovimo zonos.


Skaitykite daugiau apie alternatyvius degalus.

Žaliosios energijos infrastruktūros finansavimas

ES peržiūrėjo savo tarpvalstybinių energetikos infrastruktūros projektų finansavimo taisykles, kad pasiektų savo klimato tikslus.


Šie tikslai palaipsniui panaikina ES finansavimą gamtinių dujų projektams ir nukreipia pinigus vandenilio infrastruktūrai ir anglies surinkimui bei saugojimui. Taisyklės įsigaliojo 2022 m. birželio mėn. Europarlamentarai sėkmingai siekė daugiau jūroje naudojamų atsinaujinančios energijos projektų ir palengvino jų integravimą į ES tinklus. Visi nauji infrastruktūros projektai turi padėti siekti ES klimato tikslų 2030 ir 2050 metams, todėl ES parama iškastinio kuro infrastruktūrai turi būti veiksmingai nutraukta.


Skaitykite daugiau apie tarpvalstybinės energetikos infrastruktūros finansavimą.

Teisingo energijos perėjimo visiems užtikrinimas

Siekdama paremti pažeidžiamus namų ūkius ir mažas įmones per šį energetikos pereinamąjį laikotarpį, ES iki 2026 m. įsteigs Socialinio klimato fondą, kurio numatomas biudžetas yra 86,7 mlrd. eurų.


Fondas padės pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių, į jį taip pat bus įtrauktos energijos mokesčių ir rinkliavų mažinimo priemonės, paskatos renovuoti pastatus ir dalytis automobiliais bei plėtoti naudotų elektromobilių rinką.

2023 m. balandžio mėn. Parlamentas patvirtino 2022 m. gruodžio mėn. su ES šalimis sutartus teisės aktus. Tam, kad jie įsigaliotų, juos dar turi patvirtinti Taryba.


Skaitykite daugiau apie Socialinį klimato fondą.

Susiję straipsniai