Parlamentarai ragina apsaugoti vandens išteklius 

 
 

Dalytis šiuo puslapiu: 

Vandens tarša – globali problema ©GETTY  

Nors teisė į vandenį yra gyvybiškai svarbi, kas šeštas žmogus yra priverstas gyventi be švaraus gėlo vandens. Budapešte gegužės 16-18 d susirinkę Europos ir Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių parlamentarai ragina saugoti vandens išteklius: gerinti sanitariją ir vandenvalą, stabdyti klimato kaitą, saugoti atogrąžų miškus ir griežčiau bausti teršėjus.

ES ir AKR parlamentinės asamblėjos ataskaitą dėl vandens taršos stabdymo parengė pranešėjai Christa Klass (Europos liaudies partija, Vokietija) ir Bobbo Hamatoukour (Kamerūnas).


Užterštas vanduo pasaulyje kasmet nusineša 1,5 mln. gyvybių, o 2,5 mlrd. žmonių gyvena neturėdami elementarių sanitarinių sąlygų. JT duomenimis, dėl šios priežasties kas dvidešimt sekundžių miršta po vaiką.


Besivystančiose šalyse 70 proc. pramonės teršalų išleidžiami tiesiai į vandens telkinius. Prie taršos prisideda ir žemės ūkis, tačiau didžiausias taršos šaltinis – fekalijos.

AKR ir ES parlamentinė asamblėja vyko Budapešte gegužės 16-18 d.  

„Tinkama sanitarijos infrastruktūra – būtina sveikatos sąlyga“, – pabrėžė Christa Klass (Europos liaudies partija, Vokietija). Deja, tai prabanga, kurios sau leisti negali daugelis AKR valstybių, nors vis daugiau gyventojų keliantis į miestus būtina skubiai investuoti į vandenvalą.


Jungtinė asamblėja ragina kasti daugiau šulinių kaimuose ir miestų lūšnynuose, ieškoti naujoviškų vandenvalos sprendimų. Parlamentarai ragina ES ir AKR šalis įtvirtinti principą „teršėjas moka“ ir imtis prevencijos prieš taršą, atsirandančią dėl kasybos, chemijos ir kitos pramonės veiklos, miškų naikinimo ir pesticidų naudojimo.


„Turime būti nuoseklūs. Viena vertus, įsipareigojame vykdyti Tūkstantmečio plėtros tikslus, antra vertus, leidžiame Europos įmonėms nebaudžiamoms teršti užjūrio kraštuose, nereikalaudami iš jų laikytis reikiamų standartų“, – piktinasi Fiona Hall (Liberalų ir demokratų aljansas, Jungtinė Karalystė)


Tūkstantmečio plėtros tiksluose numatytas įsipareigojimas iki 2015 m. perpus sumažinti nuolatinio geriamojo vandens šaltinio neturinčių žmonių skaičių. „Jei nekreipsime dėmesio į klimato kaitą, neturėsime vandens. Taip pat privalome saugoti vandens išteklius apsaugančius miškus“, – pabrėžia Kamerūno parlamentaras Bobbo Hamatoukour.


2004 m. įkurtai AKR ir ES vandens infrastruktūros finansavimo priemonei 2008-2013 m. skirta 200 mln. eurų.