Nuo bananų iki saulės baterijų arba dėl ko kyla prekybiniai ginčai
Protekcionizmas ir juo labiau prekybos karai paprastai neatneša naudos nei vienai iš ginčo pusių. Visgi šalys kartais imasi prekybos apribojimų siekdamos apsisaugoti nuo pavojų žmonių sveikatai ar nesąžiningos prekybos praktikos, kaip antai dempingo. Tarptautinės prekybos komitetas sausio 21 dieną balsuoja dėl antidempingo ir antisubsidijų priemonių taikymo taisyklių, kuriomis siekiama geriau apsaugoti ES gamintojus nuo nesąžiningos užsienio bendrovių veiklos.
Pateikiame keletą prekybinių ginčų, į kuriuos per pastaruosius metus buvo įsivėlusi ES.
Praeitais metais ES įvedė antidempingo muitus saulės baterijoms iš Kinijos, nes kilo įtarimų, kad jos importuojamos už mažesnę nei rinkos kainą. Savo ruožtu Kinija pagrasino įvesianti didesnius muitus iš ES importuojamam vynui. Visgi prekybos karo išvengta pasiekus susitarimą dėl minimalių saulės baterijų pardavimo ES šalyse kainų.
Reaguodamos į ES draudimą importuoti hormonais apdorotą jautieną, JAV ir Kanada 1999 metais pradėjo taikyti prekybines sankcijas ES produkcijai: sūriui, garstyčioms, šokoladui. Tačiau 2012 metais pavyko susitarti, kad mainais į didesnes aukštos kokybės hormonais neapdorotos jautienos importo kvotas JAV ir Kanada panaikins sankcijas ES produkcijai.
Nuogąstavimai dėl pavojaus žmonių sveikatai taip pat stabdo genetiškai modifikuotų produktų iš JAV patekimą į ES rinką. Pavyzdžiui, 2014 m. sausį Europos Parlamentas pasiūlė neleisti auginti ES teritorijoje bendrovės „Pioneer“ genetiškai modifikuotų kukurūzų.
2012 metais pagaliau išspręstas daugiau nei dešimtmetį trukęs „bananų ginčas“ tarp ES ir Pietų Amerikos eksportuotojų. Pastarieji ilgai protestavo prieš didelius ES muitus, kuriais siekta apsaugoti bananų augintojus buvusiose ES šalių kolonijose Afrikoje ir Karibuose. ES galiausiai sutiko taikyti mažesnius tarifus Pietų Amerikos gamintojams.
Ekonominiai svertai ir prekybos suvaržymai taip pat gali būti naudojami siekiant politinių tikslų. 2013 m. spalį europarlamentarai paragino apginti ES Tarybai pirmininkavusią Lietuvą nuo Rusijos spaudimo, kai pastaroji ėmė taikyti diskriminacines priemones prieš Lietuvos vežėjus ir sustabdė pieno produktų importą. Panašaus Rusijos spaudimo sulaukė ir Moldova su Ukraina, pareiškusios norą labiau suartėti su ES.
