ES ir Turkijos santykiai: tarp bendradarbiavimo ir įtampos 

Atnaujinta: 
 
Sukurta:   
 

Dalytis šiuo puslapiu: 

Žmogaus teisių pažeidimai Turkijoje verčia persvarstyti Europos Sąjungos ir Turkijos santykius.

2020 m. lapkričio 26 d.  Europos Parlamento nariai kritikavo padėtį Turkijos okupuotame Šiaurės Kipre bei ragino imtis griežtų sankcijų prieš Turkiją kaip atsaką į jos neteisėtą veiklą.

Nors tai ne vienintelis kartas, kuomet Parlamentas yra išreiškęs susirūpinimą, nuo prekybos iki NATO – Europos Sąjunga ir Turkija nuo seno bendradarbiauja įvairiose srityse. Visgi šie santykiai atvėso po pranešimų apie blogėjančią demokratijos padėtį šalyje, taip pat nerimaujama dėl šalies karinės intervencijos Sirijoje.

Šie pokyčiai verčia EP narius persvarstyti Europos Sąjungos ir Turkijos santykius. Žemiau skaitykite dabartinių ES ir Turkijos santykių apžvalgą.

Migracija


Nuo pilietinio karo Sirijoje pradžios 2011 m., maždaug 3,6 mln. pabėgėlių atvyko į Turkiją, o šiandien šalis tebėra priėmusi daugiausiai pabėgėlių pasaulyje.

2016 m. kovą ES šalys ir Turkija sutarė dėl veiksmų plano, kuriuo siekiama stabdyti migrantų antplūdį į Europą. Turkija įsipareigojo imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias naujų neteisėtos migracijos iš Turkijos į ES jūrų ar sausumos maršrutų atsiradimui, ir siekiant šio tikslo bendradarbiauti su kaimyninėmis valstybėmis ir ES. Daugiau apie tai skaitykite straipsnyje „ES atsakas į migrantų krizę“.

Pagal susitarimą visi neteisėtai iš Turkijos į Graikijos salas atvykstantys migrantai turi būti grąžinti į Turkiją. Mainais į tai šaliai buvo suteikta 6 mlrd. eurų ES finansinė parama.

Visgi 2020 m. vasario 28 d. Turkijos prezidentas pagrasino dar kartą atidaryti sieną su Graikija, kaltindamas ES nesilaikant pažadų. Graikija savo ruožtu paskelbė nepaprastąją padėtį, o ES vadovai sutiko jai skirti 700 mln. eurų finansinę paramą bei siekia padidinti migracijai ir sienų valdymui skirtas lėšas 2021–2027 m. ES biudžete.

Įtampa dėl Graikijos ir Kipro

Taip pat nerimaujama dėl neteisėtos Turkijos energetikos žvalgymo ir gręžimo veiklos Velykų Viduržemio jūroje ir Graikijos oro erdvės, taip pat Graikijos ir Kipro teritorinių vandenų pažeidimo. 2020 m. rugsėjo 17 d. priimtoje rezoliucijoje EP nariai pasmerkė Turkijos veiksmus Graikijos ir Kipro išskirtinėje ekonominėje zonoje bei išreiškė visišką solidarumą su abiem šalimis.

Turkija įsiveržė į Kiprą 1974 m., o Turkijos okupuotą Šiaurės Kiprą pripažįsta tik Turkija.

Po to, kai Viduržemio jūros rytuose buvo aptiktos gamtinių dujų atsargos jūroje, siekiant atlikti gręžimo operacijas, Turkija panaudojus kariuomenę pažeidė kaimyninių šalių teritorinius vandenis ir oro erdvę.

Narystė Europos Sąjungoje: įšaldytos derybos?


1963 m. įsteigta Europos ekonominės bendrijos ir Turkijos asociacija, o 1987 m. šalis pateikė paraišką dėl narystės bendrijoje.

1999 m. tapusi oficialia kandidate į ES, šiuo metu Turkija derasi dėl narystės sąlygų. Tačiau praeitų metų lapkritį Europos Parlamentas griežtai pasmerkė „neproporcingas represines priemones, kurių Turkijoje imtasi po nesėkmingo mėginimo įvykdyti karinį perversmą 2016 m. liepos mėn.“ ir paragino Europos Komisiją ir valstybes nares „inicijuoti laikiną vykstančių stojimo derybų su Turkija įšaldymą“.

2017 m. liepą priimtoje rezoliucijoje
EP nariai pakartojo, kad derybos dėl Turkijos narystės ES turi būti sustabdytos, jei šalis įgyvendins konstitucinę reformą, kuri prieštarauja narystės ES kriterijams. Jie išreiškė susirūpinimą dėl blogėjančios demokratijos padėties šalyje: nesilaikoma teisės viršenybės, pažeidžiamos žmogaus teisės ir žiniasklaidos laisvė, nepakankamai kovojama su korupcija.



Karinė intervencija Sirijoje


2019 m. spalį Turkija pradėjo karinę operaciją šiaurės rytų Sirijoje, siekdama sukurti buferinę zoną tarp dviejų šalių, į kurią galėtų būti perkelti Turkijoje gyvenantys pabėgėliai iš Sirijos. Plenarinės sesijos metu, spalio 23 d., EP nariai pasmerkė Turkijos veiksmus, o spalio 24 d. priėmė rezoliuciją, kurioje paragino taikyti sankcijas.


Glaudesnio ekonominio bendradarbiavimo link


ES tebėra pagrindinė Turkijos prekybos partnerė, jai tenka 42,4 proc. šalies eksporto. 2016 m. Europos Komisija pasiūlė atnaujinti muitų sąjungos sutartį su Turkija ir išplėsti dvišalius prekybos santykius. Deryboms pasibaigus, susitarimo įsigaliojimui bus reikalingas Parlamento narių pritarimas.