Kaimynystė: ES santykiai su Rytų Europos kaimynėmis 

Atnaujinta: 
 
Sukurta:   
 

Dalytis šiuo puslapiu: 

ES parėmė Rytų Europos kaimynes ir Vakarų Balkanus kovoje su COVID-19, tačiau taip pat svarsto būsimus santykius.

©Goinyk/AdobeStock  

Vykdydama laisvosios prekybos susitarimus ir partnerystę, skatindama žmogaus teises, demokratiją ir teisinę valstybę, ES bendradarbiauja su savo kaimynais įvairiais būdais.


Vakarų Balkanų šalys pretenduoja prisijungti prie ES. Šiuo metu tarp šalių kandidačių yra Juodkalnija, Serbija, Albanija ir Šiaurės Makedonija. Bosnija ir Hercegovina bei Kosovas laikomos potencialiomis kandidatėmis.


2009 m. pradėta įgyvendinti ES Rytų partnerystės politika taikoma šešioms buvusios Sovietų Sąjungos valstybėms: Armėnijai, Azerbaidžanui, Baltarusijai, Gruzijai, Moldovai ir Ukrainai.

Parama kovoje su COVID-19

Birželio 15 d.Europos Parlamentas patvirtino 3 mlrd. eurų makrofinansinių paskolų, kurios gali padėti ES kaimynėms ir partnerėms susidoroti su COVID-19 krize: Ukrainai (1,2 mlrd. eurų), Tunisui (600 mln. eurų), Bosnijai ir Hercegovinai (250 mln. eurų), Jordanijai (200 mln. eurų), Albanijai (180 mln. eurų), Šiaurės Makedonijai (160 mln. eurų), Gruzijai (150 mln. eurų), Moldovai (100 mln. eurų), Kosovui (100 mln. eurų) ir Juodkalnijai (60 mln. eurų).


ES taip pat pasirašė sutartį su Europos ligų kontrolės centru, pagal kurią teikiama konkrečiai pritaikyta parama siekiant padidinti šalių partnerių parengties ir reagavimo pajėgumus ekstremaliosios situacijos sąlygomis. Ši nauja ES sveikatos saugumo iniciatyva, kuriai skirta 9 mln. eurų, apima visas Europos kaimynystės priemonėje dalyvaujančias šalis ir plėtros šalis.

Susiję straipsniai:

Klausimai ir atsakymai. Pasaulinis ES atsakas į koronaviruso krizę

10 Europos Sąjungos veiksmų kovoje su koronavirusu

Koronavirusas: ES veiksmų laiko juosta


Ateities santykiai

Birželio 19 d. EP nariai pritarė rezoliucijai dėl Vakarų Balkanų, kurioje ragina ES padaryti daugiau sėkmingam šių šalių stojimo proceso užtikrinti.


EP visada palaikė Vakarų Balkanų šalių galimybes įstoti į ES, jei jos bus pasirengusios. 2019 m. spalį priimtoje rezoliucijoje europarlamentarai išreiškė nusivylimą dėl nesugebėjimo pradėti stojimo derybas su Albanija ir Šiaurės Makedonija ir pabrėžė, kad plėtros procesas suvaidino svarbų vaidmenį stabilizuojant Vakarų Balkanus. Kovo mėnesį Taryba pagaliau pradėjo derybas su šiomis šalimis.


Birželio 19 d. EP nariai taip pat balsavo dėlrekomendacijų būsimoms deryboms su ES Rytų Europos kaimynais. Europarlamentarai pasisako už aiškią strategiją ir ilgalaikę bendrą viziją toliau plėtoti Rytų partnerystę stiprinant ES įsipareigojimus ir perkeliant bendradarbiavimą į naują lygmenį. Jie taip pat tikisi, kad šalys partnerės pasižadės ir toliau vykdyti reformas bei ieškoti būdų, kaip gerinti santykius su ES.


2019 m. gegužės mėn. Europos Komisija pradėjo konsultacijas dėl Rytų partnerystės ateities, o 2020 m. gegužę ES vadovai priėmė komunikatą dėl Rytų partnerystės politikos po 2020 m.