Įtempti ES ir Rusijos santykiai: kokios to priežastys? 

Atnaujinta: 
 
Sukurta:   
 

Dalytis šiuo puslapiu: 

Aleksejaus Navalno sulaikymas yra tik vienas iš paskutinių įtampos šaltinių ES ir Rusijos santykiuose. Sužinokite daugiau apie šios trinties priežastis ir Europos Parlamento poziciją.

©Irill KUDRYAVTSEV/AFP  

Iki krizės Ukrainoje ES ir Rusija plėtojo strateginę partnerystę, be kita ko, prekybos, ekonomikos, energetikos, kovos su klimato kaita, mokslinių tyrimų, švietimo, kultūros ir saugumo srityse. Tačiau pastaraisiais metais atsirado daug nesutarimų bendros kaimynystės klausimais.

2014 m. kovo mėn. Rusijai neteisėtai aneksavus Krymą ES peržiūrėjo savo dvišalius santykius su Rusija, atšaukė nuolatinius aukščiausiojo lygio susitikimus ir sustabdė dialogą vizų klausimais bei derybas dėl naujo dvišalio susitarimo, kuris pakeistų partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą. Nuo 2015 m. Rusijai pradėjus kištis į Sirijos karą, o vėliau pradėjus intervenciją Libijoje ir įsikišus į kelis Užsachario konfliktus, taip pat jai vykdant dezinformacijos kampanijas ir dedant pastangas daryti įtaką rinkimų kampanijoms kilo papildoma įtampa.

Aleksejaus Navalno sulaikymas


Sausio 21 d. priimtoje rezoliucijoje EP nariai griežtai pasmerkė Rusijos elgesį ir Aleksejaus Navalno bei jo rėmėjų sulaikymą, taip pat pasikėsinimą jį nužudyti. Jie ragino nedelsiant ir besąlygiškai paleisti A. Navalną ir visus kitus su jo grįžimu susijusius asmenis: žurnalistus, bendradarbius ir rėmėjus.

2020 m. sausio 27 d. „Facebook LIVE“ interviu kalbėjęs EP Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Urmas Paet (Atnaujinkime Europą, Estija) pakartojo raginimą taikyti sankcijas „tiems, kurie yra tiesiogiai atsakingi už Aleksejaus Navalno areštą“. Rusijos opozicijos lyderis buvo sulaikytas jam grįžus į Rusiją sausio 17 d.

Priimtoje rezoliucijoje europarlamentarai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad politinių oponentų sulaikymas prieštarauja Rusijos tarptautiniams įsipareigojimams, todėl ragina Europos Tarybą bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją įvertinti šiuos veiksmus, taip pat iškelti Rusijai bylą dėl pažeidimo Europos Žmogaus Teisių Teisme. „Laisvai Europos visuomenei neįmanoma nereaguoti į šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus“, – teigė Urmas Paet.

ES sankcijos Rusijai


Nuo 2014 m. reaguojant į neteisėtą Krymo aneksiją ES įvedė ekonominės sankcijas Rusijos finansų, gynybos ir energetikos sektoriams. Savo ruožtu Rusija į tai reagavo uždrausdama maždaug pusę savo žemės ūkio maisto produktų importo iš ES. 2020 m. pabaigoje ES vadovai vieningai nusprendė sankcijas pratęsti iki 2021 m. liepos 31 d. Šios du kartus per metus atnaujinamos priemonės smarkiai smogė Rusijai: manyta, kad iki 2018 m. pabaigos jos ekonomika buvo 6 proc. mažesnė dėl ES ir JAV taikomų sankcijų.

ES taip pat nustatė sankcijas Rusijos pareigūnams, susijusiems su pasikėsinimu nužudyti Aleksejų Navalną. Sausio 27 d. interviu Urmas Paet išvardijo naujausius „liūdnus Rusijos užsienio politikos pavyzdžius“ ir teigė jog „jei šalis nesilaiko pagrindinių žmogaus teisių ir tarptautinės teisės, ES šalys neturi kito pasirinkimo“.

Sąsajos su Baltarusija


Tame pačiame interviu kalbėjęs EP nuolatinis pranešėjas Rusijos klausimais Andrius Kubilius (Europos liaudies partija) sankcijas apibūdino kaip „veiksmingą“ priemonę bei teigė, kad pastarojo meto įvykiai Rusijoje yra panašūs į praėjusių metų situaciją Baltarusijoje. „Lukašenka bandė pavogti Baltarusijos prezidento rinkimus ir akivaizdu, kad Kremliaus režimas bando pavogti rinkimus Dūmoje. Turime bausti tokį elgesį “, – teigė EP narys.

„Galime daryti labai paprastą išvadą: demokratija yra labai svarbi Rusijos žmonėms, o už šias teises kovojantis Aleksejus Navalnas atlieka didvyrio darbą. Todėl mes ir smerkiame autokratinį Kremliaus elgesį“, – pridūrė jis.

„Nord Stream 2“


Kitas ES ir Rusijos santykių aspektas yra energetika ir ginčai dėl naujojo „Nord Stream 2“ dujotiekio. Sausio 21 d. priimtoje rezoliucijoje europarlamentarai paragino ES nedelsiant sustabdyti prieštaringai vertinamo „Nord Stream 2”, kuris tiesiogiai sujungtų Vokietiją su Rusija, projekto įgyvendinimą. Urmas Paet išreiškė viltį, kad ES ministrai rimtai atsižvelgs į Parlamento poziciją, ir pabrėžė, kad šis projektas „pažeidžia bendrą ES energetinio saugumo politiką“.

Nebėra „strateginės partnerės“


2019 m. kovą priimtoje rezoliucijoje EP nariai pabrėžė, kad esamomis aplinkybėmis Rusijos nebegalima laikyti ES strategine partnere. Visgi, nepaisant įtampos, egzistuoja daug sričių, kuriose ES ir Rusija turi bendrų interesų ir rūpesčių. Pavyzdžiui, Rusija vaidino konstruktyvų vaidmenį derybose dėl Irano branduolinio susitarimo. ES ir Rusija pasisako už dviejų valstybių sprendimą Izraelio ir Palestinos konflikte, jos abi yra pasirašiusios Paryžiaus klimato susitarimą. Be to, ES išlieka didžiausia Maskvos prekybos ir investicijų partnerė.

Sausio 27 d. kalbėjęs Urmas Paet pažymėjo, kad Rusija yra Europos šalis, o Parlamentas nori užtikrinti, kad Rusijos žmonės turėtų visas laisves, kuriomis naudojasi ES piliečiai, tačiau pabrėžė, kad „tikri pokyčiai galiausiai gali būti pasiekti tik iš vidaus, o ne iš išorės“. Andrius Kubilius pridūrė: „Mes reiškiame solidarumą paprastiems Rusijos žmonėmis“ ir „nors Rusija paliko demokratinio vystymosi kelią, ji gali į jį sugrįžti“.

Naujausi pasikeitimai


2021 m. balandžio 29 dieną vykusio balsavimo metu Parlamento nariai išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos agresijos prie Ukrainos sienos ir neteisėtai okupuotame Kryme. Jie taip pat įspėjo, kad neteisėta invazija į Ukrainą Rusijai turės skaudžių padarinių. EP nariai pasmerkė Rusijos žvalgybos tarnybų įsitraukimą į 2014 metais įvykusį šaudmenų saugyklos sprogimą Čekijoje ir dar kartą pareikalavo skubaus Alexei Navalny paleidimo iš įkalinimo įstaigos.

Balandžio 30 dieną Parlamentas, Taryba ir Komisija pasmerkė Rusijos sprendimą uždrausti aštuoniems ES piliečiams, tarp kurių yra ir EP pirmininkas David Sassoli, atvykti į šalį. Reaguodamas į draudimą atvykti, pirmininkas Sassoli pasidalino įrašu savo „Twitter“ paskyroje: „Jokie ribojimai ar gąsdinimai nesustabdys Europos Parlamento ar manęs nuo žmonių teisių, laisvės ir demokratijos gynimo“, – teigė jis.