ES atsakas į Ukrainos pabėgėlių krizę

Rusijos invazija į Ukrainą privertė milijonus žmonių palikti savo namus. Sužinokite, ką ES daro, kad jiems padėtų.

Rusijos invazija į Ukrainą 2022 m. vasario mėn. sukėlė vieną didžiausių humanitarinių krizių Europos naujausių laikų istorijoje, o dėl vykstančio karo vis daugiau žmonių yra priversti palikti savo namus.

Prieš Ukrainos civilius gyventojus yra smurtaujama, jie yra apšaudomi. Maždaug trečdalis Ukrainos žmonių persikėlė šalies viduje arba į kaimynines valstybes. Nuo liepos 6 d. buvo užfiksuota daugiau nei 5,6 mlrd. pabėgėlių Europoje, įskaitant Lenkiją (1 207 650), Vokietiją (867 000), Čekiją (388 097), Turkiją (145 000) ir Italiją (141 562). Apytiksliai 90 proc. jų yra moterys ir vaikai, kuriems taip pat gresia didesnė smurto ir prievartos rizika, įskaitant prekybą žmonėmis, kontrabandą ir neteisėtą įvaikinimą.

Skaičiai nuolat kinta, tačiau nuo Rusijos invazijos pradžios į namus grįžo daugiau nei 2,5 mln. ukrainiečių.

Skaitykite daugiau apie migraciją į Europą.

ES lėšos, skirtos padėti pabėgėlius priimančioms šalims

Karo sukelta pabėgėlių krizė paskatino solidarumo ir mobilizacijos bangas visoje Europoje, ES ir jos valstybių narių skubią pagalbą namus turėjusiems palikti ukrainiečiams ir paramą su Ukraina besiribojančioms šalims.

Kovo 24 d. EP nariai pritarė Komisijos pasiūlymui dėl sanglaudos veiksmų dėl pabėgėlių Europoje (CARE) turimas lėšas nukreipti į ES šalis, globojančias nuo Rusijos agresijos bėgančius žmones. Tam būtų galima naudoti papildomus 10 mlrd. eurų iš „REACT-EU“ fondo.

EP taip pat vieneriems metams, iki 2024 m. vidurio, pratęsė Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo bei Vidaus saugumo fondo veiklų laikotarpį. Dėl šio pratęsimo, ES šalys gali skubiai perskirstyti nepanaudotas lėšas pabėgėlių iš Ukrainos antplūdžiui spręsti. Tikimasi, kad tokiu būdu bus skirta maždaug 420 mln. eurų papildomai paramai, tokiai kaip apgyvendinimas, maistas, sveikatos priežiūra ar papildomi darbuotojai.

Tolesnė pagalba, pavyzdžiui, medicinos reikmenys, palapinės ir elektros generatoriai, buvo nukreipta į kaimynines šalis ir Ukrainą per ES civilinės saugos mechanizmą ir „RescEU“ medicinos atsargas.

Kovo 23–24 d. plenarinėje sesijoje EP nariai pritarė, kad Moldova gautų 150 mln. eurų dydžio makrofinansinę paramą būtiniausių reformų įgyvendinimui bei lėšų, kurias galėtų panaudoti pagalbai Ukrainos pabėgėliams.

Birželio 23 d. Parlamentas patvirtino 400 mln. eurų paramos paketą, skirtą padėti pažeidžiamoms valstybėms narėms susidoroti su skubiomis migracijos ir sienų valdymo priemonėmis. ES lėšos prisidės prie pirmųjų iš Ukrainos pabėgusių asmenų priėmimo ir registracijos išlaidų finansavimo, taip pat stiprinant Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondą bei Sienų valdymo ir vizų priemonę.

Laikina apsauga pabėgėliams iš Ukrainos

Kovo 1 d. neeilinės plenarinės sesijos metu priimtoje rezoliucijoje EP palankiai įvertino Laikinosios apsaugos direktyvos įsigaliojimą. Šia direktyva siekiama nedelsiant suteikti laikiną apsaugą Europos Sąjungoje asmenims, bėgantiems nuo karo Ukrainoje, įskaitant Ukrainos piliečius, trečiųjų šalių piliečius, asmenis be pilietybės arba asmenis, turinčius leidimus gyventi šalyje.

Tai suteikia galimybę šiems asmenims visoje ES naudotis suderintomis teisėmis, tokiomis kaip leidimas gyventi, galimybė dirbti, būstas ir galimybė gauti socialinę apsaugą bei medicininę pagalbą. EP nariai taip pat sutiko leisti ukrainiečiams, turintiems laikinosios apsaugos statusą, toliau naudotis vairuotojo pažymėjimais ES.

Iki šiol Europoje laikinosios apsaugos ar panašios nacionalinės apsaugos sistemoje užsiregistravo daugiau nei 3,6 mln. žmonių.

Kovo 9 d. EP nariai paragino ES įdiegti tinkamą migracijos sistemą, kuri būtų atsakinga už pabėgėlius.

Į ES migracijos ir prieglobsčio paktą, dėl kurio vyksta derybos, įtrauktas solidarumo mechanizmas, paskirstantis atsakomybę už apsaugą tarp ES šalių ir priemones, skirtas masiniam migrantų antplūdžiui spręsti.

ES išorinių sienų valdymas

Kovo 4 d. Komisija paskelbė naujas gaires, skirtas padėti ES šalims veiksmingai valdyti atvykėlių srautus ir padėti sienos apsaugos pareigūnams, atliekantiems patikrinimus prie sienų su Ukraina, įskaitant pažeidžiamų asmenų sienų kontrolės supaprastinimą ir laikinų sienos kirtimo punktų steigimą.

EP taip pat palankiai įvertino Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ dislokavimą, kuris padėtų Moldovai (kuri nėra ES narė) valdyti daugybės žmonių, kertančių sieną iš Ukrainos, srautus.

Papildoma informacija

• Apžvalga: Rusijos invazija į Ukrainą – parama ukrainiečiams prie ES sienų
• (atidaryti naujame skirtuke) ES pagalba Ukrainai
• Apžvalga: Rusijos invazija į Ukrainą – Ukrainos vaikų situacija
• (atidaryti naujame skirtuke) ES remia Ukrainą
• Priimtas tekstas: iš Ukrainos bėgančių asmenų priėmimo išlaidų finansavimas