Europos Parlamentas įspėja Lietuvą nepriimti homofobiškų teisinių nuostatų
Trečiadienį Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje reiškiamas susirūpinimas Lietuvos Seime svarstomais Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimais, kurie numatytų baudą už homoseksualių santykių skatinimą.
Pernai lapkričio 12 d. Lietuvos Seimas balsavo dėl to, kad toliau būtų svarstomas Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pakeitimas, pagal kurį norima numatyti baudą už homoseksualinių santykių skatinimą, siekiant įgyvendinti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą, kuris buvo du kartus vetuotas Lietuvos prezidento ir kritikuotas Europos Parlamento. Pagal šį įstatymą ribojama teisė skleisti informaciją, kuria skatinami lytiniai santykiai arba kitokia negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta santuokos sudarymo bei šeimos kūrimo samprata.
Parlamentas primena, jog šią rezoliuciją parengti paskatino nemažai nerimą keliančių įvykių, pavyzdžiui, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo priėmimas, vietos valdžios institucijų mėginimas uždrausti rengti lygybės ir gėjų paradus bei svarbiausių politikų ir Seimo narių kurstančios, grasinančios ir neapykantą skatinančios kalbos.
„Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsniui, kuriame numatoma, kad žmogui neturi būti kliudoma ieškoti informacijos, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, ir 29 straipsniui, kuriame nurodoma, kad prieš įstatymą, teismą ir kitas valstybės institucijas ar pareigūnus visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų lyties, rasės, tautybės, kalbos, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu“, – sakoma EP rezoliucijoje.
EP ragina Seimą nepritarti Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų projektui, taip pat įtraukti seksualinę orientaciją į sąrašą, kuriuo remiantis pagal Švietimo įstatymo nuostatas apsaugoma nepilnamečių nevaržoma prieiga prie informacijos.
Parlamentas atkreipia dėmesį į Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės keletą kartų priimtą tvirtą poziciją, smerkiančią homofobinių teisės aktų projektą, ir ragina prezidentę vetuoti Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimus, jei jie būtų priimti. Savo ruožtu europarlamentarai „džiaugiasi, kad neseniai homofobija buvo priskirta prie nusikaltimą sunkinančių aplinkybių“.
EP ragina Europos Komisiją atlikti teisinį siūlomų Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų vertinimą, taip pat parengti ES kovos su homofobija ir diskriminacija dėl lytinės orientacijos priemonių planą. Savo ruožtu Parlamentas atmetė siūlymą Europos Komisijai pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūrą prieš Lietuvą, jei Seime svarstomos pataisos būtų priimtos (už šią nuostatą balsavo 234 EP nariai, prieš 266, o susilaikė 128).
Debatai Europos Parlamente
„Labai gaila, kad turime vėl nagrinėti šį klausimą, nes Parlamentas dėl jo jau priėmė rezoliuciją“, – sakė šį klausimą iškėlusių europarlamentarų atstovė Sophia In 't Veld (Liberalų ir demokratų aljansas, Nyderlandai). Ji kvietė „paraginti Lietuvos kolegas dar kartą apmąstyti šį klausimą ir užtikrinti, kad bet kokie jų priimami įstatymai nediskriminuotų lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų“. Europarlamentarė taip pat paragino sukurti stipresnių ES teisinių priemonių pagrindinėms teisėms apsaugoti, taip pat patvirtinti kitokios lytinės orientacijos žmonių teisių apsaugos strategiją. Ji priminė, jog homofobija gaji visose ES narėse, o ne tik Lietuvoje. Savo ruožtu ji pasmerkė kai kuriose ES šalyse taikomus „falometrinius testus“ prieglobsčio prašytojų homoseksualumui patvirtinti.
„Norėčiau pabrėžti, kad Lietuva, būdama ES narė, gerbia žmogaus teises ir laisves bei ES vertybes“, – posėdyje sakė Vilija Blinkevičiūtė (Socialistai ir demokratai). Ji apgailestavo, jog „pasitaiko tokių atvejų, kai inicijuojami žmogaus teises pažeidžiantys ir piliečius diskriminuojantys įstatymai“. Pažymėjusi, jog Lietuvos Vyriausybė pateikė neigiamą išvadą dėl šio įstatymo, o siūlomi pakeitimai dar nėra priimti Seime, europarlamentarė išreiškė viltį, jog Seimas turės politinės valios jį atmesti ir „užkirsti kelią bet kokiai diskriminacijai, įskaitant ir dėl seksualinės orientacijos."
Tuo tarpu Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (Europos liaudies partija). pažymėjo, jog minima Lietuvos Administracinių teisių pažeidimų kodekso pataisa yra nepriimta ir dar net nesvarstyta atitinkamame Seimo komitete, taigi „projektuojamas rezultatas greičiausiai nebus toks, apie kokį čia yra kalbama“. Todėl europarlamentarė teigė negalinti palaikyti siūlomos rezoliucijos, kuri grįsta „pertekline reakcija“.
„Komisija griežtai smerkia homofobiją, nes tai šiurkštus žmogaus orumo pažeidimas“, – diskusijoje sakė Europos Komisijos vicepirmininkė komisarė Viviane Reding, kuruojanti teisingumą ir pagrindines teises. Ji informavo, jog pernai lapkričio 22 d. lankėsi Lietuvoje ir aptarė svarstomus Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimus, taip pat siūlomus Baudžiamojo kodekso pakeitimus kartu su prezidente D. Grybauskaite bei teisingumo ministru. Komisarė teigė, jog praktinis Lietuvos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo taikymas, taip pat pernai spalį priimtos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos dėl reklamos „kelia klausimų“ dėl atitikimo ES Garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų direktyvai bei nediskriminavimo principui. „Komisija toliau nagrinėja šį klausimą“, – pridūrė V. Reding. Ji patikino, jog Komisija naudosis visomis ES sutarčių jai suteiktomis galiomis kovodama su homofobija ir homoseksualų diskriminavimu, tačiau pridūrė, jog teisinis šeimos sampratos nustatymas yra pačių valstybių reikalas.
Svarstymas: 2011-01-18. Balsavimas: 2011-01-19
Kontaktai:
-
Isabel Teixeira NADKARNI
-
Robertas POGORELIS