Europos Parlamentas pritarė politiniam susitarimui dėl 2014-2020 m. ES biudžeto
Trečiadienį priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas pritaria derybų su ES Taryba dėl ilgalaikio ES biudžeto 2014-2020 m. rezultatams ir pažymi, kad Parlamentas pasiekė esminius savo tikslus - užtikrinti lankstumą perkelti nepanaudotas lėšas į kitus metus ir kitas programas, taip pat numatyti biudžeto peržiūros galimybę atsižvelgus į ekonominę padėtį.
Birželio 19 d. pasibaigusių derybų rezultatai buvo nepakankami Europos Parlamentui, todėl artėjant Europos Vadovų Tarybos posėdžiui jos praeitą savaitę buvo atnaujintos. EP pirmininkas Martin Schulz, pagrindinis EP derybininkas Alain Lamassoure (Europos liaudies partija, Prancūzija), Airijos premjeras Enda Kenny, Airijos užsienio reikalų ministras Eamon Gilmore ir Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuel Barroso pasiekė susitarimą, kuriam pritarė pagrindinės Parlamento politinės frakcijos ir ES valstybės.
Veiksmingas kiekvieno euro panaudojimas
Parlamentas pasiekė esminius derybiniame mandate numatytus tikslus - beveik pilnas lankstumas perkelti nepanaudotas lėšas į kitus metus ir didelis įsipareigojimų lankstumas, leidžiantis jaunimo užimtumui, moksliniams tyrimams, Erasmus programai ir mažoms bei vidutinėms įmonėms skirti įvairių sričių ar metų nepanaudotus įsipareigojimus. Lankstumas būtinas tam, kad kiekvienas euras būtų panaudotas tada, kada jo labiausiai reikia, ypač kai bus mažinami metiniai biudžetai.
2016 m. prasidės peržiūra
Kitas svarbus Parlamento pasiekimas - numatyta ES ilgalaikio biudžeto peržiūra, kuri leis naujam Europos Parlamentui ir Europos Komisijai įtakoti ES biudžetą. Komisija įsipareigojo pateikti daugiamečio finansinio plano peržiūros ataskaitą ir atitinkamą teisinį pasiūlymą, kuris atsižvelgtų į tuometinę ekonominę situaciją. Išskirtinis dėmesys bus sutelktas ilgalaikio biudžeto trukmei, kuri turėtų būti suderinta su 5 metu politiniu ciklu ES institucijose (dabartinis biudžetas nustatomas 7 metams).
2013 m. skolos panaikinimas
ES Taryba įsipareigojo padengti 2013 m. susidariusį 11,2 mlrd. eurų mokėjimų deficitą. Vėliausiai liepos 9 d. ES valstybių ekonomikos ir finansų ministrai priims formalų sprendimą dėl pirmos skolos dalies (7,3 mlrd. eurų) apmokėjimo, o rudens pradžioje priims sprendimą dėl likusios dalies. Tai buvo svarbu Europos Parlamentui, nes jis siekia, kad 2014 m. ES biudžetas būtų priimtas tik apmokėjus senas sąskaitas, todėl EP nepritars ilgamečio ES biudžeto reglamentui ar 2014 m. biudžetui, jei Taryba nepritars likusiai skolos daliai.
Papildomas milijardas skurstantiems
Paskutiniame derybų raunde taip pat sutarta nuo 2,5 mlrd. eurų iki 3,5 mlrd. eurų padidinti ES fondą skurstantiesiems. ES valstybės galės pasirinkti ar joms priklausančią padidintą lėšų dalį jos skirs paramos maistu programai.
Nuosavų išteklių aukšto lygio grupė
Aukšto lygio grupė, kurią sudarys trijų ES institucijų atstovai, peržiūrės dabartinę ES nusavų išteklių sistemą, siekdami ją supaprastinti, padaryti skaidresnę, teisingesnę ir atskaitingesnę. 2016 m. tarpinstitucinė konferencija įvertins šios darbo grupės veiklos rezultatus, kuriais remiantis Komisija spręs ar keisti ES biudžeto pajamų sistemą kitam finansiniam periodui. Į šia konferenciją bus taip pat pakviesti nacionalinių parlamentų atstovai.
Rezoliucijai pritarė 474 EP nariai, 193 nepritarė, o 42 susilaikė.
Kiti žingsniai
Derybų rezultatai bus įtvirtinti reglamente ir tarpinstituciniame susitarime, kuriam turės pritarti daugiau kaip pusė visų EP narių. Parlamentas pasirengęs balsuoti dėl šių teisės aktų rudens pradžioje, kai tik bus įvykdytos būtinos techninės ir teisinės sąlygos, kad būtų galima parengti atitinkamą teksto galutinę redakciją, atspindinčią bendrą Tarybos ir Parlamento pasiektą susitarimą.
Kontaktai:
-
Gediminas VILKAS