Siūloma EP rinkimams taikyti elektroninį balsavimą
Elektroninis balsavimas gali padėti užtikrinti, kad tiek savo šalyje, tiek užsienyje gyvenantys ES piliečiai turėtų vienodas galimybes balsuoti Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Tai sakoma trečiadienį priimtoje EP rezoliucijoje, kuria inicijuojama europinių rinkimų reforma. EP nariai taip pat siūlo europinėms partijoms likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki rinkimų iškelti kandidatus užimti Europos Komisijos pirmininko postą.
EP narių rinkimų įstatymo, galiojančio nuo 1976 m., reformos siūlymui pritarė 315 europarlamentarų, 234 nepritarė, o 55 susilaikė. Jie atkreipia dėmesį į didelius rinkimų tvarkos skirtumus ES šalyse, kurie, jų manymu, nesuderinami su ES pilietybės ir lygybės principais.
"Siekiame 1976 m. rinkimų įstatymą priartinti prie realybės", - kalbėjo EP pranešėja Danuta Hübner (Europos liaudies partija, Lenkija). "Rinkimai į Europos Parlamentą ir toliau vyks nacionaliniu pagrindu. Tikimės padidinti piliečių dalyvavimą europinių sprendimų priėmime", - teigė ji.
"Jaunoji karta turėtų būti skatinama dalyvauti šiuose rinkimuose. Interneto karta veikiau balsuotų elektroniškai, vienu paspaudimu, nei rotušėse ar mokyklose", - pažymėjo kitas EP pranešėjas Jo Leinen (Socialistai ir demokratai, Vokietija).
Siekiant aktyvesnio visų piliečių, įskaitant gyvenančius užsienyje, dalyvavimo rinkimuose, visos ES valstybės raginamos leisti Sąjungos piliečiams balsuoti paštu ir internetu. Kartu būtina užtikrinti rezultatų patikimumą, balsavimo slaptumą ir duomenų apsaugą, pažymi europarlamentarai. 2014 m. EP rinkimuose Airijos, Čekijos, Maltos ir Slovakijos piliečiai neturėjo teisės užsienyje balsuoti už savo šalies kandidatus.
Vienos rinkimų apygardos valstybėse, kuriose renkami daugiau nei 26 EP nariai, siūloma nustatyti privalomą partijų patekimo į Parlamentą slenkstį (nuo 3 iki 5 proc. balsų). Tokį slenkstį taiko apie pusę ES valstybių, tarp jų ir Lietuva, tačiau jo netaiko Ispanija ir Vokietija.
Siekiama įpareigoti europines partijas likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki EP rinkimų iškelti savo kandidatus užimti Europos Komisijos pirmininko postą. Kartu EP nariai siekia, kad ES mastu būtų sukurta bendra rinkimų apygarda, kurioje "iškeltų kandidatų sąrašų pirmosiose vietose būtų įrašyti kiekvienos politinės šeimos kandidatai į Komisijos pirmininko pareigas".
Europarlamentarai taip pat siūlo rinkimų kampanijos medžiagoje ir balsavimo biuleteniuose nurodyti ne tik nacionalinių partijų, bet ir su jomis susijusių Europos politinių partijų pavadinimus bei logotipus.
Rezoliucijoje rekomenduojama ES valstybėms apsvarstyti galimybę suderinti minimalų rinkėjų amžių – pavyzdžiui, nustatyti 16 metų amžiaus ribą (šiuo metu ji taikoma Austrijoje). Be to, siekdami užkirsti kelią asmenims vienu metu balsuoti keliose valstybėse, EP nariai siūlo ES valstybėms keistis informacija apie rinkėjus.
Pagal ES sutarties 223 straipsnį Europos Parlamentui suteikiama teisė inicijuoti šios institucijos rinkimų procedūros reformą. Kad reformos pasiūlymai įsigaliotų, juos dar turi vieningai paremti, o vėliau ir ratifikuoti ES valstybės.