Europos Parlamentas patvirtino energetikos sąjungos gaires
„Būsimos energetikos sąjungos pagrindas turi būti visapusiškai veikianti, tarpusavyje sujungta vidaus energijos rinka“, – antradienį priimtoje rezoliucijoje pažymi Europos Parlamentas (EP). Jo nariai siūlo, kad Europos Komisija parengtų savanorišką mechanizmą, kuris leistų ES šalims kartu pirkti energijos išteklius.
„Šiuo metu Europoje nėra energijos vidaus rinkos, ir dėl to kylantis ES energetikos rinkų susiskaldymas smarkiai kenkia Europos konkurencingumui ir energetiniam saugumui“, – pažymi europarlamentarai. Jie „pabrėžia, kad ES ypač svarbu panaikinti valstybių narių ir regionų atskirtį nuo vidaus energijos rinkos“, ir mano, kad „ES turėtų padėti pažeidžiamiausioms šalims įvairinti energijos šaltinius ir tiekimo maršrutus“.
Parlamentas susirūpinęs dėl siūlomo „Nord Stream“ dujotiekio pajėgumo dvigubinimo įtakos energetiniam saugumui, tiekimo įvairinimui ir ES šalių solidarumo principui. Jo nariai ragina Europos Sąjungą „derėtis su trečiosiomis šalimis laikantis vienos pozicijos“, užtikrinti didesnį energetikos susitarimų skaidrumą ir „sustiprinti Europos Komisijos vaidmenį su energetika susijusiose derybose“. ES išorės energetikos politika turi būti „derinama su jos bendra užsienio ir saugumo politika“, priduria europarlamentarai.
Kurdamos savo energetikos politiką, ES šalys turi labiau koordinuoti savo veiksmus ir bendradarbiauti ES lygiu su kaimynėmis, pažymima rezoliucijoje. Europos Komisija raginama parengti savanorišką mechanizmą, kuris leistų ES šalims kartu pirkti energijos išteklius, taip pat „sustiprinti ES teisę siekiant užtikrinti laisvą energijos tiekimą ir apsaugoti vidaus rinką nuo iškraipymų“. Komisija taip pat turėtų „sudaryti palankesnes sąlygas veiksmingai panaudoti esamas ES finansavimo schemas, įskaitant Europos strateginių investicijų fondą, siekiant pritraukti investicijas pagrindiniams energetikos infrastruktūros projektams“.
„Visiškai veikianti energijos vidaus rinka nebus baigta kurti, kol bus valstybių narių, kurių elektros sistemos priklauso nuo trečiosios šalies operatoriaus“, todėl „svarbu ir reikia iki 2025 m. užtikrinti sinchronišką Baltijos šalių veikimą kontinentinės Europos tinkluose“, pažymi EP.
Pripažindamas visuomenės susirūpinimą dėl skalūnų dujų, EP ragina šalis, kurios nuspręs tęsti jų žvalgybą ar gavybą, laikytis Europos Komisijos rekomendacijų dėl minimalių šios srities principų. Savo ruožtu europarlamentarai kviečia aktyviau plėtoti nuosavus Europos energijos išteklius, didinti energijos vartojimo efektyvumą, mažinti transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro ir plėtoti atsinaujinančius energijos šaltinius, kad mažėtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. EP ragina Sąjungos valstybes „parengti ilgalaikes energetikos strategijas, atsižvelgiant į ilgalaikį tikslą iki 2050 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 80–95 proc.“.
EP narių įsitikinimu, „didžiausias dėmesys energetikos sąjungoje turėtų būti skiriamas piliečiams ir jiems turėtų būti užtikrinta saugi, tvari ir įperkama energija“. Europarlamentarai „mano, kad visi ES vartotojai turėtų gauti vienodą naudą iš bendros dujų ir elektros energijos rinkos“, ir „pabrėžia, kad dėl nepakankamos rinkos integracijos ir tarpusavio sąsajų susidarę dabartiniai nacionalinių rinkų kainų skirtumai nebegali būti toleruojami“.
Savo ruožtu europarlamentarai siekia, kad visi ES teisės aktai dėl energijos sąjungos, kurie šiuo metu rengiami, būtų priimami Europos Parlamento ir ES Tarybos lygiomis galiomis.
Rezoliucijai pritarė 403 EP nariai, nepritarė 177, o susilaikė 117.
(Vaizdo irašo trukme:
)
