EP nariai siūlo sukurti bendrą prieglobsčio sistemą, paremtą kvotomis
Dabartinės ES prieglobsčio sistemos nesugebėjimas susidoroti su migrantų srautais reikalauja radikaliai reformuoti Dublino taisykles, nustatančias, kuri šalis atsakinga už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Tai pažymima trečiadienį EP narių patvirtintoje rezoliucijoje. Jie siūlo sukurti bendrą prieglobsčio prašymų registravimo sistemą, kuri būtų paremta kvotomis ir „karštuose“ migracijos srautų valdymo centruose esančių prieglobsčio prašytojų paskirstymu tarp valstybių narių.
Siūloma radikaliai keisti Dublino III reglamentą, kuris nustato, kad pirmoji valstybė narė, į kurią atvyko prieglobsčio prašytojas, atsako už jo tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą.
EP narių teigimu, dabartinė sistema neatsižvelgia į migracijos srautų spaudimą, kurį patiria prie ES išorinių sienų esančios valstybės. Todėl būtina ją reformuoti, kad būtų užtikrintas nešališkumas, dalijimasis atsakomybe, solidarumas ir spartus prieglobsčio prašymų nagrinėjimas, pažymima trečiadienį Piliečių laisvių komiteto patvirtintame pranešime, kuriam pritarė 44 EP nariai, o 11 balsavo prieš.
„Padėtis nepaprastai sunki. Pernai nuskendo 3 tūkst. 771 žmogus. Šiemet – daugiau nei 450 žmonių, įskaitant 77 vaikus. Tai realūs žmonės, realios gyvybės. Mes visi privalome pagerinti padėtį, abejingumas – ne išeitis. Privalome imtis veiksmų visais aspektais. Šis pranešimas kaip tik ir ragina tai daryti“, – pabrėžė viena iš rezoliucijos rengėjų Roberta Metsola (Europos liaudies partija, Malta).
„Europa turi laikytis globalaus požiūrio į migraciją, kuris būtų paremtas solidarumo tarp valstybių principu. Reikalinga globali valdymo sistema, paremta atsakomybės dalijimusi ir iškelianti gyvybę ir žmogaus teises į pirmą vietą“, – pridūrė rezoliucijos bendraautorė Kashetu Kyenge (Socialistai ir demokratai, Italija).
2015 metais užfiksuota 1,83 mln. nelegalių ES išorės sienos kirtimo atvejų (2014 m. – 283 500), o 28 ES šalyse, Norvegijoje ir Šveicarijoje užregistruota 1,4 mln. prašymų suteikti tarptautinę apsaugą.
Prieglobsčio prašytojų perkėlimas
EP nariai ragina valstybes nares įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus dėl prieglobsčio prašytojų perkėlimo iš Italijos ir Graikijos į kitas ES šalis ir pažymi, kad iki kovo 3 d. perkelta tik 660 prieglobsčio prašytojų iš 106 tūkst.
Jie pabrėžia, kad ES turi laikytis „įpareigojančio ir privalomo teisinio požiūrio“ dėl „reikšmingo“ pabėgėlių skaičiaus perkėlimo į Europą, ir pažymi, kad būtina geriau apsaugoti vaikus migrantus, ypač tuos, kurie keliauja vieni.
Be to, EP nariai ragina suteikti techninę ir finansinę pagalbą pirmojo atvykimo šalims, tokioms kaip Graikija ir Italija, kad jos galėtų užtikrinti tinkamą migrantų srautų valdymo centrų, vadinamųjų „karštųjų“ taškų (angl. „hotspots“), veiklą.
Šengenas
EP rezoliucijoje reiškiamas susirūpinimas dėl kai kurių valstybių narių sprendimo uždaryti sienas ir įvesti laikiną pasų kontrolę, nes šie žingsniai trukdo tinkamam Šengeno erdvės funkcionavimui.
Migrantų grąžinimas
Komiteto nariai taip pat pasiako už bendrus ES readmisijos susitarimus su trečiosiomis šalimis, kurie turėtų pirmumą valstybių narių ir trečiųjų šalių dvišalių susitarimų atžvilgiu. Jie taip pat pabrėžia, kad migrantai turėtų būti grąžinami tik tuo atveju, jei šalyje, į kurią jie siunčiami, jiems bus saugu.
Kiti žingsniai
Dėl šios rezoliucijos visas Parlamentas balsuos balandžio 13 d. Strasbūre vyksiančioje plenarinėje sesijoje.
Kontaktai:
-
Gediminas VILKAS
Press Officer -
Estefania NARRILLOS