Klausimai ir atsakymai dėl ES ilgalaikio biudžeto (Daugiametė finansinė programa – DFP) 

Pranešimas spaudai 
BUDG 
 
 

Dalytis šiuo puslapiu: 

Klausimai ir atsakymai dėl ES ilgalaikio biudžeto – Daugiametės finansinės programos (ES išlaidų) ir ES nuosavųjų išteklių (pajamų) reformos.

Jau pradėtas rengti 2021–2027 m. ES ilgalaikis biudžetas. Jis turi lemiamą reikšmę Europos ateičiai, nes nuo jo priklausys, ar ES savo piliečių labui galės padaryti mažiau, tiek pat, ar daugiau.


Europos Parlamentas nori, kad biudžeto po 2020 m. reforma atitiktų jo politinius įsipareigojimus ir su ES ateitimi susijusius siekius bei užtikrintų pagrindinių ES politikos sričių, kaip antai regioninė ir žemės ūkio politika, tąsą. Šis biudžetas taip pat turėtų padėti atremti būsimus iššūkius, kad Europa būtų stipresnė ir tvaresnė. Jis turėtų remti taiką, demokratiją, teisės viršenybę, žmogaus teises ir lyčių lygybę, skatinti gerovę, ekonomikos augimą, kokybiško užimtumo galimybes, valstybių narių bei piliečių solidarumą ir padėti kovoti su klimato kaita.


ES biudžetas visų pirma yra investicijų biudžetas ir negali būti deficitinis, todėl yra unikalus. Apie 93 % ES biudžeto teikia naudos piliečiams, regionams, miestams, ūkininkams, universitetams ir įmonėms. Tuo tarpu administracinės ES išlaidos sudaro mažiau kaip 7 % viso ES biudžeto. Narystė bendrojoje rinkoje teikia papildomos ekonominės naudos, ypač toms valstybėms, kurios labai priklauso nuo tarptautinės prekybos.

  • DFP (daugiametė finansinė programa) yra ES ilgalaikis biudžetas ir paprastai apima septynerių metų laikotarpį.


    Visų pirma tai yra investicinis biudžetas, kuriame sukaupiami ištekliai politikai įgyvendinti ir suteikiama papildoma vertė, naudinga visiems ES piliečiams, nes šis biudžetas padeda atremti visiems bendrus iššūkius, pvz., kovoti su klimato kaita, saugoti aplinką, spręsti skaitmenines problemas, taip pat užtikrinti gynybą, sienų apsaugą, socialines teises ir darbo vietas.


    DFP taip pat nustatomos jos apimamo laikotarpio ES išlaidų ribos – visų išlaidų ir atskirų veiklos sričių. Joje ES išlaidos suskirstomos į plačias kategorijas, kurios atitinka ES prioritetus ir veiksmų sritis. DFP nustatomos kiekvienų jos apimamų metų viršutinės ribos.


    Iki šiol parengtos penkios daugiametės finansinės programos (DFP). 2013 m. gruodžio 2 d. priimta penktoji, dabartinė DFP, apimanti 2014–2020 m. laikotarpį.


    Dabartinė DFP pasibaigs 2020 m. gruodžio 31 d. ES Komisijos pasiūlytą 2021–2027 m. DFP sudaro pagrindinio reglamento, kuriame siūlomos konkrečios sumos, projektas ir teisėkūros pasiūlymai dėl visų 37 ES programų.


    Papildoma informacija:

    Faktų apie Europos Sąjungą suvestinės. Daugiametė finansinė programa

  • DFP padeda laikytis ilgalaikio požiūrio į finansavimą ir užtikrina ES politikos tikslų įgyvendinimo nuspėjamumą ir stabilumą. Ji taip pat naudinga išteklių gavėjams ir prisidedantiems finansuotojams, nes ES biudžetas visų pirma yra investicinis biudžetas.


    Daugiametės finansinės programos koncepcija buvo parengta XX a. 9-ajame dešimtmetyje siekiant sumažinti ES institucijų nesutarimus, geriau užtikrinti biudžeto drausmę ir pagerinti biudžeto vykdymą geriau planuojant.


    Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 312 straipsnyje teigiama, kad daugiametė finansinė programa „nustatoma mažiausiai penkerių metų laikotarpiui“. Europos Parlamentas dabar skatina sudaryti 5+5 metų laikotarpio biudžeto ciklą, siekiant jį suderinti su Europos Sąjungos teisėkūros ciklu, kurio trukmė taip pat yra penkeri metai.


    Papildoma informacija:

    ES biudžeto istorija

  • DFP įsipareigojimams skirti ištekliai visam 2014–2020 m. laikotarpiui siekia 1 087,2 mlrd. eurų einamosioms kainomis (arba 963,5 mlrd. eurų 2011 m. kainomis).


    Toliau rasite paaiškinimus apie įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus.


    Infografiko šaltinis: EPRS, Europos Komisija

Šaltinis: EPRS, Europos Komisija        
Šaltinis: EPRS, Europos Komisija  

  • ES biudžeto dalis nuo bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) yra maža, palyginti su valstybių biudžetais.


    Valstybės narės išleidžia vidutiniškai 47,1 % savo BNP, o DFP siekia tik 1 % ES BNP ir yra naudinga visai ES. Taigi ES biudžeto dalis nuo BNP sudaro tarp 1/40 ir 1/50 nacionalinių išlaidų dalies.


    Absoliučiais skaičiais ES biudžetas taip pat yra daug mažesnis palyginti su vidutiniu nacionaliniu biudžetu:

ES biudžeto ir nacionalinių biudžetų palyginimas        
ES biudžeto ir nacionalinių biudžetų palyginimas  

  • DFP paskirstytos lėšos panaudojamos vykdant metinius biudžetus.


    ES metinį biudžetą turi kartu patvirtinti Taryba (atstovaujanti valstybėms narėms) ir Parlamentas – abi biudžeto valdymo institucijos. Taigi Taryba ir Parlamentas metinės biudžeto procedūros sprendimus priima vienodomis teisėmis.


    Metinis ES biudžetas turi atitikti viršutines biudžeto ribas, sutartas pagal daugiametę finansinę programą (DFP) skirtingoms programoms ir politikos sritims, pavyzdžiui, sanglaudos, žemės ūkio ar išorės santykių sritims.


    Biudžetas taip pat apima lankstumo priemones, kuriomis užtikrinama, kad ES galėtų reaguoti į nenumatytas aplinkybes ir poreikius, kaip antai migracija, finansinės krizės ar gaivalinės nelaimės. Naudojant lankstumo priemones ES išlaidoms daromas sverto poveikis.


    Papildoma informacija:

    Sąjungos išlaidos

    Informacinis grafikas: biudžeto galios (biudžeto procedūra)

  • Apie 93 % ES biudžeto lėšų panaudojama veiklai, vykdomai valstybėse narėse ir už ES ribų. Ji teikia naudą piliečiams, regionams, miestams, ūkininkams, mokslininkams, studentams, NVO ir įmonėms.


    Administracinės ES išlaidos sudaro mažiau kaip 7 % viso ES biudžeto. Jos apima visų ES institucijų (daugiausia Europos Komisijos, Parlamento ir Tarybos) administracines išlaidas, iš kurių taip pat apmokamos vertimo raštu ir žodžiu išlaidos siekiant, kad informacija būtų prieinama visomis ES oficialiosiomis kalbomis.


    ES biudžetas yra unikalus, nes jis negali būti deficitinis, be to, jis visų pirma yra investicinis, kitaip nei valstybių biudžetai, kurių dauguma lėšų naudojama viešosioms paslaugoms ir socialinės apsaugos sistemoms finansuoti.


    Papildoma informacija:

    Ką mano labui daro Europa?

    Kaip naudojamos ES biudžeto lėšos: Europos Parlamento tyrimų tarnybos informacinių pranešimų rinkinys (atskirus straipsnius rasite čia)

    ES finansuojamų projektų pavyzdžiai (Europos Komisija)


    Informacinio grafiko šaltinis: Europos Komisija

ES lėšų paskirstymas        
ES lėšų paskirstymas  

  • Net laikantis pačių konservatyviausių skaičiavimų, kiekvienai valstybei narei vien tik bendrosios rinkos nauda yra didesnė už jų indėlį į ES biudžetą (šaltinis: Europos Komisija).


    Diskusijose apie tai, jog kai kurios šalys įmoka į ES biudžetą daugiau negu gauna išmokų, neatsižvelgiama į visą ekonominę ir nepiniginę naudą, kurią ES valstybėms teikia narystė Europos Sąjungoje. Daugelyje tarpvalstybinio pobūdžio politikos sričių, kuriose reikalinga kritinė masė, bendri veiksmai ES lygmeniu gali padėti pasiekti geresnių rezultatų nei atskirų valstybių iniciatyvos. Keli tyrimai rodo, kad bendroji rinka padidino užimtumą ir paskatino ūkio augimą. Nuo 1990 m. vis labiau stiprinant bendrąją rinką sukurta 3,6 mln. naujų darbo vietų. Jeigu nebūtų bendrosios rinkos, ES BVP būtų 8,7 % mažesnis. Vienas ES pilietis iš bendrosios rinkos per metus vidutiniškai gauna 840 eurų naudos.


    Grynasis biudžeto balansas yra labai klaidinantis ES išlaidų ir narystės Europos Sąjungoje rodiklis. Dėl šiuo rodikliu pagrįstų biudžeto sprendimų rengiama netinkama politika, nes ji pirmenybę teikia toms programoms, kurios skatina pinigų grįžimą į valstybes nares. Šis tinkamos grąžos mentalitetas yra didelė kliūtis, trukdanti pasitelkiant ES biudžetą sukurti Europos pridėtinę vertę. Šį kenksmingą ir klaidinantį susirūpinimą grynuoju įmokų ir išmokų balansu lemia didelė grįžtančių lėšų politinė svarba ir patrauklumas, nes nacionaliniai ir regioniniai naudos gavėjai lengvai atpažįstami. Na, o tos politikos sritys, kurių nauda Europai yra labai išsisklaidžiusi ir neapima tiesioginių mokėjimų valstybėms narėms, sulaukia mažiau balsuotojų ir politikų paramos (šaltinis: Europos Parlamento tyrimų tarnyba).


    Papildoma informacija:

    NORIU ATGAUTI SAVO PINIGUS!... arba kaip įveikti tinkamos grąžos obsesiją siekiant grynojo biudžeto balanso: nedidelis pagrindinių dokumentų rinkinys

    Du trilijonai eurų Europos dividendų: ES veiksmų nebuvimo kainos įvertinimas, 2019–2024 m. (Europos Parlamento tyrimų tarnyba)

    Techninė informacija apie būsimą ES ilgalaikį biudžetą (Europos Komisija)

ES bendrosios rinkos nauda        
ES bendrosios rinkos nauda  
ES pajamų šaltiniai 2018 m.        
ES pajamų šaltiniai 2018 m.  

  • Ji turi lemiamą reikšmę Europos ateičiai, nes nuo jos priklausys, ar po 2020 m. ES savo piliečių labui galės padaryti mažiau, tiek pat ar daugiau.


    Nuo dabartinės DFP, apimančios 2014–2020 m. laikotarpį, pradžios ES biudžetui teko reaguoti į naujus iššūkius, kilusius dėl nestabilumo ES kaimynystėje, migracijos krizės, grėsmių saugumui, taip pat didelio investicijų deficito, Sąjungoje susidariusio po finansų ir ekonomikos krizės.


    Dar vienas iššūkis yra kova su klimato kaita. Parlamentas neseniai (2019 m. spalio mėn. rezoliucijoje) paragino dar labiau sustiprinti klimato aspekto įtraukimą į ES biudžetą, kad būtų galima užtikrinti pakankamus išteklius ir sudaryti sąlygas tinkamai pereiti prie neutralaus anglies dvideginio poveikio ekonomikos.


    Be to, ES taip pat turi tikslą finansuoti glaudesnį bendradarbiavimą gynybos srityje. Galiausiai tai, kad iš ES išstojo Jungtinė Karalystė, lems didelį lėšų trūkumą.


    Taigi 2021–2027 m. DFP „turėtų suteikti Sąjungai reikiamų išteklių, kad būtų skatinamas ekonomikos augimas, moksliniai tyrimai ir inovacijos, jaunimas įgytų daugiau galių, būtų veiksmingai sprendžiamos migracijos problemos, vyktų kova su nedarbu, nuolatiniu skurdu ir socialine atskirtimi, toliau stiprėtų ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda, būtų sprendžiamos tvarumo, biologinės įvairovės nykimo ir klimato kaitos problemos, stiprėtų ES saugumas ir gynyba, būtų apsaugoma išorės siena ir remiamos kaimyninės valstybės“ (iš 2018 m. lapkričio rezoliucijos dėl EP pozicijos dėl DFP).


    2021–2027 m. daugiametės finansinės programos skaičiai (Komisijos pasiūlymo ir EP pozicijos palyginimas)


    Papildoma informacija:

    Faktų apie Europos Sąjungą suvestinės. Daugiametė finansinė programa

    ES ateities biudžetas (Komisijos tinklalapis)

  • 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos skaičiai (Komisijos pasiūlymo ir EP pozicijos palyginimas)


    2018 m. lapkričio mėn. rezoliucija (pranešimas spaudai)


    → Parlamentas pasirengęs derėtis jau nuo 2018 m. lapkričio mėn.


    Remdamasis ES tikslams kiekvienoje politikos srityje pasiekti reikiamų išteklių vertinimu pagal principą „iš apačios į viršų“, Parlamentas mano, kad naujosios DFP dydis turėtų būti 1,3 % 27 ES valstybių narių BNP (Komisija siūlo 1,11 %, o Taryba dar nepateikė savo pozicijos).


    Parlamentas ragina daugiau investuoti tokiose srityse kaip jaunimo reikalai, moksliniai tyrimai ir naujovės, aplinkos apsauga ir klimatas, infrastruktūros, MVĮ, skaitmeninimas ir socialinės teisės, o kartu toliau pakankamai finansuoti esamas ES politikos sritis, kaip antai žemės ūkio, sanglaudos ir žuvininkystės politika.


    2019 m. spalio mėn. rezoliucija (pranešimas spaudai)


    → Po 2019 m. gegužės mėn. įvykusių rinkimų 2019 m. spalio mėn. rezoliucijoje Parlamentas patvirtino savo 2018 m. poziciją dėl DFP ir nuosavųjų išteklių reformos.


    Šioje rezoliucijoje dar kartą patvirtinama būtinybė nustatyti naują ES biudžeto apsaugos priemonę, taikytiną tais atvejais, kai nepaisoma teisinės valstybės principų, ir palankiai vertinami įsipareigojimai naujoms politinėms iniciatyvoms, kurių Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen ėmėsi 2019 m. liepos mėn. Taip pat pabrėžiama, kad šioms iniciatyvoms turi būti skiriami papildomi asignavimai, papildantys pradinį Komisijos pasiūlymą dėl biudžeto.


    Europos žaliojo kurso srityje reikėtų sustiprinti ir tinkamai finansuoti klimato aspekto integravimą į ES biudžetą siekiant sudaryti sąlygas tinkamam perėjimui prie anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos ir užtikrinti, kad niekas neliktų nuošalyje.


    Be to, Parlamentas ragina nedelsiant pradėti tarpinstitucines derybas ir pabrėžia, kad Parlamento teisėkūros prerogatyvos negali būti laikomos mažiau svarbiomis nei politiniai Europos Vadovų Tarybos sprendimai.


    Parlamentas taip pat ragina Komisiją parengti nenumatytų atvejų planą ir pratęsti dabartinę DFP (2014–2020), kad būtų galima apsaugoti ES lėšų gavėjus tuo atveju, jeigu būtų neįmanoma laiku užbaigti derybų su Taryba.


    Papildoma informacija:

    Siūlomos 2021–2027 m. finansinės programos apžvalga (informacinis grafikas)

    Faktų suvestinė apie EP poziciją

    Naujausi su DFP susiję pranešimai spaudai

    2018 m. gegužės mėn. Komisijos pasiūlymas dėl naujosios DFP (2021–2027)

Derybų dėl kitos DFP ir nuosavųjų išteklių reformos grupė        
Derybų dėl kitos DFP ir nuosavųjų išteklių reformos grupė  

  • Parlamentas pabrėžia, kad jis „nepritars DFP be susitarimo dėl ES nuosavųjų išteklių sistemos reformos“. Todėl, Parlamento nuomone, išlaidos ir pajamos turi būti svarstomos kartu.


    EP yra už tai, kad būtų išlaikyti esami nuosavieji ištekliai ir palaipsniui įvedami nauji. Atitinkamai turėtų būti sumažinti BNP pagrįsti ES valstybių narių įnašai.


    Parlamentas mano, kad galimi nauji nuosavieji ištekliai galėtų būti šie:

    • bendra konsoliduotoji pelno mokesčio bazė;
    • skaitmeninių paslaugų apmokestinimas;
    • finansinių sandorių mokestis;
    • įplaukos iš apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos;
    • plastikinių gaminių mokestis;
    • pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmas.

    Parlamentas primygtinai reikalauja, kad būtų panaikintos visos korekcijos, supaprastinti PVM pagrįsti ištekliai, sumažintos nacionalinės muito mokesčių surinkimo išlaidos ir kad į ES biudžetą būtų įtrauktos baudų ir rinkliavų pavidalu gaunamos pajamos.


    2018 m. lapkričio mėn. Parlamentas pranešime dėl DFP laikotarpio vidurio pateikė savo poziciją dėl ES nuosavų išteklių sistemos reformos kartu su pozicija dėl 2021–2027 m. DFP. Ši pozicija buvo patvirtinta 2019 m. spalio mėn., po rinkimų į Europos Parlamentą.


    Papildoma informacija:

    Faktų apie Europos Sąjungą suvestinės: Sąjungos pajamos

    Europos Sąjungos nuosavieji ištekliai: ES finansavimo sistemos reforma

Parlamento ir Komisijos pozicijos dėl ES nuosavų išteklių sistemos reformos        
Parlamento ir Komisijos pozicijos dėl ES nuosavų išteklių sistemos reformos  

  • Atsižvelgiant į poreikį valdyti daugiamečius veiksmus, ES biudžete skiriami įsipareigojimų asignavimai (visų teisinių įsipareigojimų, dėl kurių sutartys sudarytos tais finansiniais metais ir kurie gali turėti pasekmių vėlesniais metais, sąnaudos) ir mokėjimų asignavimai (einamaisiais finansiniais metais išmokami pinigai, kurie gali būti skirti ankstesniais metais nustatytiems įsipareigojimams įgyvendinti). Todėl mokėjimų lygis paprastai yra aukštesnis paskutiniais daugiametės finansinės programos metais.

QR nuoroda į internetinę versiją        
QR nuoroda į internetinę versiją  

Kontaktai: 

 

Further information 

 

Informacija apie gamini 

Nuoroda:  20200115IPR70326