Europarlamentarai įvertino susitarimus dėl biudžeto, teisės viršenybės ir klimato kaitos
Trečiadienį surengtoje diskusijoje Europos Parlamento (EP) nariai teigiamai įvertino susitarimus dėl daugiamečio ES biudžeto, ekonomikos gaivinimo fondo bei 2030 m. klimato kaitos tikslų.
Daugelis EP narių taip pat įspėjo, kad teisės viršenybės mechanizmas turi būti įgyvendinamas.
„Dirbome neskaičiuodami valandų. Derybos buvo intensyvios, tačiau prisėmėme atsakomybę, įveikėme nesutarimus ir radome Europai reikalingus sprendimus. Šie susitarimai yra esminis žingsnis į priekį. Dabar turime reikiamus išteklius, sustiprinome teisės viršenybės priežiūrą nauju veiksmingu teisės aktu bei sutarėme padidinti 2030 m. įsipareigojimus kovai su klimato kaita. Europa tapo stipresnė ir kyla kovoti su COVID-19 iššūkiu“, – pažymėjo Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles Michel.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad ekonomikos gaivinimo fondas „Next Generation EU“ yra ambicingiausia kada nors buvusi Europos ekonomikos pertvarkymo priemonė. Ji pasidžiaugė, kad ES Tarybos ir Parlamento pasiektas susitarimas dėl teisės viršenybės mechanizmo nebuvo pakeistas, o EVT išvados „nekeičia teisės akto“. U. von der Leyen teigiamai įvertino siekį iki 2030 m. 55 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas. Ji teigė negalinti pasakyti, ar ES ir Jungtinės Karalystės susitarimas dėl ateities santykių bus pasiektas, tačiau pažymėjo, kad nepaisant išlikusių nesutarimų dėl konkurencijos sąlygų ir žvejybos „siauras kelias susitarti vis dar yra“. Komisijos pirmininkė taip pat pabrėžė, kad pirmoji vakcina nuo COVID-19 turėtų būti patvirtinta po savaitės, o skiepijimas visose ES šalyse prasidės tą pačią dieną.
ES Tarybai pirmininkaujančios Vokietijos ministras Europos reikalams Michael Roth teigė, kad Europa išmoko pamoką iš praeities, jog solidarumas yra vienintelis kelias įveikti krizes, ir pabrėžė, kad ES yra gerokai daugiau nei bendroji rinka. Kalbėdamas apie teisės viršenybės užtikrinimo mechanizmą, ministras pažymėjo, kad „nebuvo pakeistas nė vienas anksčiau suderėtas žodis“. Jo teigimu, ES daugiamečio biudžeto ir ekonomikos gaivinimo fondo lėšos kitąmet galės pasiekti nukentėjusius regionus ir jų gyventojus, o Europa „laikėsi duotų pažadų“.
Europarlamentaras Manfred Weber (Europos liaudies partija, Vokietija) sveikino susitarimą dėl daugiamečio ES biudžeto ir pabrėžė, kad 1,8 trilijono eurų yra didelės lėšos, kurios visų pirma turi būti naudojamos solidarumui. „Pirmą kartą turime tiesioginę sąsają tarp ES lėšų ir pagarbos pagrindinėms ES vertybės. Tikimės, kad Komisija pasirengusi nepriklausomai ir remdamasi faktais taikyti šias taisykles nuo sausio 1-osios“, – teisės viršenybės mechanizmą komentavo M. Weber.
„COVID-19 pandemija privertė mus atrasti save iš naujo. Daugiametis ES biudžetas ir teisės viršenybės užtikrinimo mechanizmas yra precedento neturintys pasiekimai, stiprinantys mūsų bendras vertybes“, – pažymėjo Iraxte García Perez (Socialistai ir demokratai, Ispanija). Ji taip pat išskyrė „pirmąją ES socialinių premijų sistemą“ bei ekonomikos gaivinimo fondą, pabrėžusi, kad pavyko pasimokyti iš 2008 m. krizės ir nekartoti griežtos taupymo politikos.
Dacian Cioloș (Atnaujinkime Europą, Rumunija) kalbėjo, kad 2020 m. išryškino Europos projekto silpnybes – trūko koordinavimo ir solidarumo, valstybių sienos buvo uždarytos. Vis dėlto Europa sunkiai dirbo kartu, kad išeitų iš krizės – sutarė dėl ekonomikos gaivinimo fondo, rėmė vakcinos nuo COVID-19 gamybą. „Įrodėme, kad veiksmingiausi esame, kai išliekame vieningi ir dalijamės prioritetais“, – sakė europarlamentaras.
Marco Zanni (Tapatybės ir demokratijos frakcija, Italija) kritiškai įvertino susitarimą dėl teisės viršenybės, pabrėžęs, kad jis yra „daugiaprasmis ir netikras“, o „absoliutinės ES šventinis diskusijos tonas šia tema yra neteisingas“. Pasak jo, „ypatingą susirūpinimą kelia grėsmės nacionaliniam suverenitetui“, o vienintelis būdas išsaugoti demokratiją yra vienbalsis sprendimų priėmimas Taryboje.
„Džiugu matyti, kad pagaliau, pačiu paskutiniu momentu, Europos Vadovų Taryba uždegė žalią šviesą pagalbai nuo pandemijos nukentėjusiems piliečiams ir ekonomikai. Vis dėlto už šių sprendimų išlieka kai kurios nerimą keliančios tendencijos. Per pastarąsias kelias savaites Vengrijos ir Lenkijos vyriausybės trukdė priimti ekonomikos gaivinimo fondą, mėgindamos pasinaudoti veto teise ir įgyvendinti savo nedemokratinę darbotvarkę“, – kalbėjo Ska Keller (Žalieji, Vokietija). Ji taip pat pabrėžė, kad 2030 m. išsikelti kovos su klimato kaita tikslai yra gerokai per maži lyginant su tomis priemonėmis, kurias rekomenduoja mokslininkai.
Johan Van Overtveldt (Europos konservatoriai ir reformuotojai, Belgija) sveikino susitarimą dėl daugiamečio ES biudžeto ir pridūrė, kad galutiniame susitarime Europos Parlamento prioritetai buvo įgyvendinti. „Galėjome padaryti daugiau, kad orientuotumėme biudžetą į ES ateitį, o kovos su klimato kaita ir pandemijos suvaldymo kaštai nėra pakankamai atspindėti“, – teigė jis.
Manon Aubry (Europos vieningi kairieji, Prancūzija) tvirtino, kad „Europos raudonkepuraitę suėdė Orbano vilkas“ ir apgailestavo, kad ES deklaruoti tikslai, pavyzdžiui, saugoti demokratiją, žmogaus teises ir klimatą, neatitinka Sąjungos veiksmų. Europarlamentarė kritikavo susitarimą dėl daugiamečio ES biudžeto, nes jis 200 mlrd. eurų mažesnis už pirminį Parlamento siūlymą, o tai reiškia mažesnes investicijas į žemės ūkį, švietimą, mokslą ir tyrimus, aplinką ir sveikatą.
Kontaktai:
-
Andreas KLEINER
Press Officer / Editorial Coordinator -
Robertas POGORELIS
EP ryšių su žiniasklaida administratorius Lietuvoje -
Dovaidas PABIRŽIS
EP ryšių su žiniasklaida administratorius Lietuvoje