EP siekia privalomų biologinės įvairovės apsaugos tikslų 

Pranešimas spaudai 
Plenarinė sesija 
 
 

Dalytis šiuo puslapiu: 

Europos Parlamentas ragina geriau apsaugoti laukinę gyvūniją ©AdobeStock/creativenature  

Kad iki 2050 m. būtų atkurtos ekosistemos ir užtikrinta jų apsauga, europarlamentarai siūlo sudaryti tarptautinį susitarimą dėl biologinės įvairovės bei priimti atitinkamą ES teisės aktą.

Priimtoje rezoliucijoje (515 balsų už, 90 prieš ir 86 susilaikė) Europos Parlamentas (EP) pritaria ES biologinės įvairovės strategijoje numatytam tikslui užtikrinti, kad iki 2050 m. visos ekosistemos būtų atkurtos, atsparios ir tinkamai apsaugotos. Šiuo tikslu Parlamentas ragina parengti ES klimato teisės aktui analogišką ES biologinės įvairovės teisės aktą.


Europarlamentarai labai apgailestauja, kad ES nepasiekė 2020 m. biologinės įvairovės tikslų. Jų manymu, naujojoje strategijoje turi būti skirta dėmesio penkiems pokyčius gamtoje lemiantiems veiksniams: žemės ir jūrų naudojimo pokyčiams, tiesioginiam biologinių kultūrų naudojimui, klimato kaitai, taršai bei invazinėmis rūšimis. EP siūlo biologinei įvairovei Europoje skatinti kasmet skirti 20 mlrd. eurų.


Kadangi gamta pasaulyje nyksta precedento neturinčiu greičiu ir milijonui iš 8 mln. planetos rūšių gresia išnykti (IPBES), EP reikalauja spalio mėn. vyksiančioje Jungtinių Tautų konferencijoje, kurioje bus nustatyti iki 2030 m. ir vėliau siektini biologinės įvairovės tikslai, sudaryti Paryžiaus klimato kaitos susitarimui analogišką susitarimą dėl biologinės įvairovės.


Nors ES turi didžiausią pasaulyje saugomų teritorijų tinklą, europarlamentarai mano, jog būtinas ES gamtos atkūrimo planas. Jie pakartoja raginimą užtikrinti, kad iki 2030 m. bent 30 proc. ES sausumos ir jūrų taptų saugomomis teritorijomis, o trečdalis jų, įskaitant visus ES išlikusius pirmykščius miškus ir sengires, būtų dar griežčiau saugomos. Savo ruožtu EP ragina užtikrinti visų saugomų rūšių ir buveinių „gerą apsaugos būklę“, taip pat pasiekti, kad bent 30 proc. rūšių taptų geros arba gerėjančios būklės. ES taip pat raginama imtis vadovaujamo vaidmens siekiant nutraukti komercinę prekybą nykstančiomis rūšimis ir jų dalimis.


Europarlamentarai nepritaria tam, kad po 2022 m. gruodžio 31 d. būtų pakartotinai išduotas leidimas naudoti glifosatą. Jie dar kartą ragina skubiai persvarstyti ES iniciatyvą dėl vabzdžių apdulkintojų ir numatyti aiškius tikslus bei rodiklius, kurie padėtų sustabdyti jų mažėjimą. EP nariai taip pat skatina mažinti pesticidų poreikį ir rasti daugiau aplinkai nekenksmingų augalų apsaugos sprendimų, kurie būtų veiksmingi ir įperkami.


Savo ruožtu Parlamentas ragina sukurti ES miestų žalinimo platformą bei numatyti miestų biologinės įvairovės tikslus, pavyzdžiui, apželdinti tam tikrą dalį naujų pastatų stogų, taip pat uždrausti miestuose naudoti pesticidus.


Pranešėjas César Luena (Socialistai ir demokratai, Ispanija) sakė: „Prašome parengti į ES klimato teisės aktą panašų ES biologinės įvairovės teisės aktą, kuriame būtų nustatyta biologinės įvairovės apsaugos valdymo strategija iki 2050 m. bei privalomi 2030 m. tikslai. Džiaugiuosi, kad patvirtinome pagrindinius Komisijos pasiūlymo tikslus ir pritarėme tam, kad būtų parengtas ES gamtos atkūrimo planas, pagal kurį būtų atkurta mažiausiai 30 proc. ES sausumos ir jūrų ekosistemų, siekiama apsaugoti ir tvariai naudoti dirvą, taip pat kovojama su klimato ir biologinės įvairovės krizėmis.“