Europarlamentarai: karas Ukrainoje iš esmės pakeitė Europos saugumo padėtį
Tebesitęsiančios Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje Europos Parlamento (EP) nariai ragina stiprinti ES gynybą ir mažinti energetinę priklausomybę nuo Kremliaus.
Trečiadienį kartu su Estijos premjere Kaja Kallas ir ES diplomatijos vadovu Josep Borrell europarlamentarai aptarė Europos saugumą ir jos besikeičiantį vaidmenį pasaulyje Rusijai tęsiant karą prieš Ukrainą.
Diskusijų pradžioje EP pirmininkė Roberta Metsola apžvelgė galimus ES atsako į Rusijos agresiją ir Kremliaus mėginimus destabilizuoti Europos saugumą būdus: „Turime peržiūrėti Europos vaidmenį naujame pasaulyje. Turime didinti investicijas į gynybą ir naujas technologijas. Laikas imtis ryžtingų veiksmų, kurie apsaugotų europiečius, sukurtų Saugumo ir gynybos sąjungą ir panaikintų priklausomybę nuo Kremliaus. Europa pademonstravo beprecedentį solidarumą ir vienybę.“
Estijos ministrė pirmininkė K. Kallas priminė, kad ji yra Stalino tremtinių į Sibirą vaikas. Ji gyrė ES pagalbą Ukrainai ir europiečių rodomą solidarumą ukrainiečiams, tačiau taip pat pridūrė: „Tai truks ilgai. Turėsime parodyti strateginę kantrybę, nes taika nebus pasiekta rytoj.“ Premjerė siūlė taikyti „išmanią sulaikymo politiką“, ragino ES greičiau atsisakyti Rusijos dujų ir naftos ir kartu su NATO stiprinti Europos gynybą. Komentuodama Ukrainos ateities perspektyvas, ji kalbėjo: „Tai yra ne tik mūsų interesas, bet ir moralinė pareiga. Ukrainai kovoja ne tik už Ukrainą, bet ir už Europą. Jei ne dabar, tai kada?“
ES diplomatijos vadovas Josep Borrell pažymėjo, kad ES ir jos piliečiai turi dėti pastangas ir sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos. „Mūsų gyvenimo stilius kainuoja“, – kalbėjo J. Borrell, ragindamas tai plačiau paaiškinti visuomenei. Jis akcentavo, kad Europa turi būti pasiruošusi sumokėti atsako Rusijai kainą ir suvokti, kad karo padariniai bus ilgalaikiai ir keičiantys Europos politiką.
EP frakcijų vardu kalbėjo Arnaud Danjean (Europos liaudies partija, Prancūzija), Iratxe García Pérez (Socialistai ir demokratai, Ispanija), Nathalie Loiseau (Atnaujinkime Europą, Prancūzija), Ska Keller (Žalieji, Vokietija), Jaak Madison (Identiteto ir demokratijos frakcija, Estija), Anna Fotyga (Europos konservatoriai ir reformuotojai, Lenkija) ir Martin Schirdewan (Kairieji, Vokietija).
Daugelis jų priminė nesėkmingus ES mėginimus padidinti gynybos pajėgumus. Jie sveikino naują Strateginį kompasą, kuris numato saugumo ES užtikrinimo būdus, ir ragino atnaujinti pastangas sukurti Europos gynybos sąjungą. EP nariai pritarė, kad ES turi atsisakyti Rusijos dujų ir naftos, daugiau investuoti į žaliąsias technologijas ir energijos saugyklas bei sutarti dėl tinkamos migracijos sistemos, kuri užtikrintų pabėgėlių ES paskirstymą.
Dalis europarlamentarų atkreipė dėmesį, kad investicijos į saugumą nereiškia tik karinės technikos įsigijimo, tačiau ir svarbios infrastruktūros plėtrą, kibernetinės gynybos pajėgumų stiprinimą bei žaliojo kurso įgyvendinimą. Kai kurie EP nariai ragino taikyti veiksmingesnes sankcijas prieš Rusijos prezidentą V. Putiną ir jos oligarchus, didinti mokesčių skaidrumą ir mažinti ginklavimosi varžybas.
EP narių iš Lietuvos pasisakymai
Europarlamentarė Rasa Juknevičienė (Europos liaudies partija) teigė: „Esminiai uždaviniai mums šiuo metu yra pilna karinė parama Ukrainai, kuri dabar gina Europą, taip pat Putino režimo ir Rusijos sulaikymas iki visiško embargo. Trečia, turime taikyti sankcijas iki galo, kol paskutinis okupantas paliks Ukrainą iš visos jos teritorijos. Ketvirta – speciali procedūra Ukrainai tapti ES kandidate tučtuojau.“
„Pripažinkime, kad Ukraina yra laukiama kandidatė į mūsų šeimą. Padėkime atstumti agresorių ir suteikime visą reikiamą pagalbą. Sukurkime saugų prieglobstį Ukrainos moterims, vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms, kurie yra priversti bėgti. Neturime teisės leisti pasikartoti Srebrenicai dar kartą. Turime padaryti viską, kas įmanoma, kad dangus virš Ukrainos vėl būtų mėlynas, o ukrainiečių evakuacija – saugi.“, – kalbėjo EP narys Petras Auštrevičius (Atnaujinkime Europą).
EP narys Bronis Ropė sakė: „Putinui pradėjus šį karą, aš tikiuosi, mes išmokome atidžiau klausytis perspėjimų, nes apie Kremliaus planus Baltijos šalys kalbėjo jau seniai. Antra, mes vis dar mokomės, bet pradedame greičiau reaguoti į iššūkius. Tai rodo ir sankcijų priėmimo sparta. Trečia, aiškiai suvokiame, kad tik globali partnerystė su kitomis šalimis gali duoti reikšmingų rezultatų. Tikiuosi, kad supratome, jog tuščiomis kalbomis apie ES autonomiją padėties nepakeisime.“
Kontaktai:
-
Viktor ALMQVIST
Press Officer -
Gediminas VILKAS
Press Officer