Europos Parlamentas balsavo už griežtesnes pastatų energetinio efektyvumo taisykles
Europos Parlamentas (EP) antradienį balsavo už taisykles, kuriomis siekiama padidinti pastatų renovacijos mastą ir sumažinti energijos vartojimą bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
Siūlomo direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo persvarstymo tikslas – iki 2030 m. gerokai sumažinti pastatų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir energijos vartojimą, kad iki 2050 m. šioje srityje poveikis klimatui taptų neutralus. Taip pat siekiama padidinti neefektyviai energiją vartojančių pastatų renovacijos apimtį ir pagerinti keitimąsi informacija apie energinį naudingumą.
EP balsavo už pasiūlymą, kad visi nauji pastatai nuo 2028 m. turėtų būti visiškai netaršūs, o viešajame sektoriuje nauji pastatai tokiais turi tapti iki 2026 m. Iki 2028 m. visuose naujuose pastatuose turėtų būti įrengtos saulės šilumos energijos technologijos, kai tai techniškai tinkama ir ekonomiškai pagrįsta. Pastatams, kuriems atliekama kapitalinė renovacija, laiko suteikiama iki 2032 m.
Gyvenamieji pastatai ES valstybėse iki 2030 m. turėtų pasiekti bent jau E energinio naudingumo klasę, o iki 2033 m. – D energinio naudingumo klasę (pagal skalę nuo A iki G, kai G klasė atitinka 15 proc. valstybės nacionalinio pastatų ūkio prasčiausio energinio naudingumo pastatų). Negyvenamieji ir viešieji pastatai šiuos lygius turės pasiekti atitinkamai iki 2027 m. ir 2030 m.
ES valstybės savo nacionaliniuose renovacijos planuose nustatys šiems tikslams pasiekti reikalingas priemones. Šie planai turėtų apimti paramos priemones siekiant pagerinti galimybes gauti finansavimą. ES valstybės turėtų įsteigti nemokamus informacijos punktus, o finansinėmis priemonėmis turėtų būti skatinama esminė ypač prasčiausio energinio naudingumo pastatų renovacija. Pažeidžiamiems namų ūkiams turėtų būti teikiamos tikslinės dotacijos ir subsidijos.
Pagal naująsias taisykles išimtis būtų taikoma paminklams. ES šalys taip pat gali nuspręsti išimtis taikyti ypatingą architektūrinę ar istorinę reikšmę turintiems pastatams, techniniams pastatams, laikinai naudojamiems pastatams ir bažnyčioms bei religinių apeigų vietoms. Valstybės narės taip pat gali taikyti išimtis viešiesiems socialiniams būstams tais atvejais, kai dėl renovacijos padidėtų nuomos mokestis, kurio negali kompensuoti sumažėjusios sąskaitos už suvartotą energiją.
EP nariai taip pat siūlo ES valstybėms sudaryti sąlygas šiuos tikslus iki tam tikro lygio koreguoti, priklausomai nuo renovacijos ekonominių ir techninių galimybių ir nuo galimybių rasti kvalifikuotų darbuotojų.
EP pranešėjas dėl pastatų energinio naudingumo direktyvos Ciarán Cuffe (Žalieji, Airija) sakė: „Sparčiai didėjančios energijos kainos sutelkė dėmesį į energijos vartojimo efektyvumą ir energijos taupymo priemones. Europos pastatų eksploatacinių savybių gerinimas sumažins sąskaitas ir mūsų priklausomybę nuo energijos importo. Siekiama, kad naujosios taisyklės leistų sumažinti energijos nepriteklių ir išmetamų teršalų kiekį. Tai Europos augimo strategija, kuria bus sukurta šimtai tūkstančių kokybiškų ir vietinių darbo vietų statybos, renovacijos ir atsinaujinančios energijos sektoriuose, kartu gerinant milijonų Europoje gyvenančių žmonių gerovę.“
Parlamentas savo poziciją priėmė 343 nariams balsavus už, 216 – prieš ir 78 susilaikius. EP nariai dabar pradės derybas su Taryba dėl galutinio šio teisės akto projekto teksto.
Šiuo metu pastatams tenka 40 proc. visos suvartojamos energijos ir 36 proc. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.
Kontaktai:
-
Baptiste CHATAIN
Press Officer -
Gediminas VILKAS
Press Officer