EP rinkimai: ES institucijos pasiruošusios kovoti su melagienomis 

Pranešimas spaudai 
 
 

Dalytis šiuo puslapiu: 

ES institucijos prisideda gindamos birželio 6–9 d. Europos Parlamento rinkimus nuo melagienų ir nuo manipuliavimo informacija apie Europos demokratiją.

Europos Parlamento rinkimai yra Europos demokratijos pavyzdys. Kaip dokumentais patvirtino, pvz., Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatorija, dezinformacijos subjektai iš ES ir už jos ribų siekia pakenkti rinkimų proceso sąžiningumui, pasitikėjimui demokratiniais procesais apskritai ir suskaldyti mūsų visuomenę. Remiantis „Eurobarometro“ duomenimis, 81 proc. ES piliečių sutinka, kad naujienos ar informacija, kuri yra klaidinga ar netgi melaginga, yra demokratijos problema.


Bandymai suklaidinti piliečius


Pastaraisiais mėnesiais institucijos, pilietinės visuomenės veikėjai ir faktų tikrintojai, pavyzdžiui, Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatorija, Europos faktų tikrinimo standartų tinklas ir EUvsDisinfo, aptiko ir atskleidė daug bandymų suklaidinti rinkėjus manipuliuota informacija.


Dezinformacijos subjektai pateikė melagingą informaciją apie tai, kaip balsuoti, atgrasė piliečius nuo balsavimo arba siekė suskaldyti visuomenę prieš balsavimą, užgrobdami svarbias arba prieštaringas temas. Kartais šie bandymai apgauti yra informacinės erdvės užtvindymas melaginga ir klaidinančia informacija, siekiant dominuoti viešojoje diskusijoje. Manipuliavimo informacija kampanijos dažnai yra nukreiptos į aukštas pareigas užimančius politikus ir lyderius. Melagienos dažnai aptinkamos tokiose Europos politikos srityse, kaip parama Ukrainai, Europos žaliasis kursas ir migracija.


Melagienų autoriai taip pat naudojo netikrų paskyrų tinklus, suklastotas ar beasmenes žiniasklaidos priemones, kad galėtų manipuliuoti informacine aplinka. Neseniai Europos Išorinių Veiksmų Tarnyba (EIVT) ir ES valstybių institucijos atskleidė „False Facade“, „Portal Kombat “ ir „Doppelgänger“ operacijas.


Neseniai Suomijos programinės įrangos bendrovės „Check First“ tyrimo ataskaitoje, pavadintoje „Operation Overload“, buvo patvirtinta, kaip įtartinos paskyros susisiekė su apie 800 faktų tikrintojų ir žiniasklaidos priemonių daugiau kaip 75 valstybėse, siekdamos jas perkrauti melaginga informacija, pereikvoti jų išteklius ir bandyti įtikinti jas skleisti melagingą informaciją demaskuojant straipsnius.


ES institucijos: didesnės pastangos apsaugoti ES nuo manipuliavimo informacija


Nepaisant egzistuojančių grėsmių, ES taip pat imasi bendrų atsakomųjų veiksmų. Remdamosi aiškiais politinės vadovybės įgaliojimais, ES institucijos jau daugelį metų sprendžia problemas, kylančias dėl užsienio manipuliavimo informacija ir kišimosi, įskaitant dezinformaciją.


Ši veikla remiasi glaudžiu institucijų bendradarbiavimu ir koordinacija bei įtraukia kitus suinteresuotus dalyvius, pavyzdžiui, ES valstybes, žiniasklaidą ir faktų tikrintojus bei pilietinę visuomenę. Tai padeda pasidalinti įžvalgomis, patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais bei koordinuoti atsakomuosius veiksmus.


Šioje srityje ES taip pat glaudžiai bendradarbiauja su panašiai mąstančiais partneriais už ES ribų, be kita ko, pasitelkdama G7 greitojo reagavimo mechanizmą. Siekdama didinti atsparumą bandymams kištis iš išorės, ES parengė specialų kovos su užsienio vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimusi priemonių rinkinį, kuriame galima rasti įvairių rekomendacijų – nuo situacijos stebėjimo, atsparumo didinimo iki teisės aktų priėmimo ar diplomatinių svertų naudojimo. Visos šios pastangos visada dedamos visapusiškai gerbiant pagrindines Europos vertybes, pavyzdžiui, saviraiškos ir nuomonės laisvę.


ES atsakas į melagienas sutelktas į šias sudedamąsias dalis:

  • plėtoti politiką, kuria siekiama stiprinti mūsų demokratiją, kad dezinformacijos subjektams būtų sunkiau piktnaudžiauti interneto platformomis, ir apsaugoti žurnalistus bei žiniasklaidos pliuralizmą;
  • didinti informuotumą apie dezinformaciją ir ES pasirengimą bei reagavimą į ją;
  • visuomenės atsparumo dezinformacijai didinimas pasitelkiant gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir faktų tikrinimą;
  • bendradarbiavimas su kitomis institucijomis ar ES nepriklausančiomis valstybėmis.

ES institucijos skatina informuotumo apie melagienas didinimo kampanijas ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis iniciatyvas, kuriomis siekiama didinti visuomenės atsparumą dezinformacijai ir manipuliavimui informacija. Keletas pavyzdžių:

  • oficiali Europos Parlamento rinkimų interneto svetainė su skyriumi „Laisvi ir sąžiningi rinkimai“;
  • Europos Parlamento vaizdo klipai (24 oficialiosiomis ES kalbomis), kuriuose pateikiama informacija apie metodus, kuriuos naudoja melagienų autoriai, siekdami suklaidinti informacijos vartotojus;
  • Europos Parlamento lankstinukas su 10 patarimų, kaip kovoti su dezinformacija;
  • Europos Komisijos mokytojams skirtas priemonių rinkinys, kaip nustatyti dezinformaciją ir su ja kovoti;
  • bendra Europos Komisijos ir Europos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reguliuotojų grupės kampanija su vaizdo įrašu, kuris skleidžiamas socialinėje žiniasklaidoje ir transliuojamas visoje ES, taip didinant informuotumą apie dezinformacijos ir manipuliavimo informacija riziką prieš Europos Parlamento rinkimus;
  • specialūs „EUvsDisinfo“ straipsniai ir įžvalgos apie užsienio vykdomą manipuliavimą informacija ir kišimąsi.

Nauji ES teisės aktai

Dabartinėje kadencijoje ES teisėkūros institucijos priėmė svarbius teisės aktus, pavyzdžiui, Skaitmeninių paslaugų aktą, Dirbtinio intelekto aktą ir politinės reklamos skaidrumo taisykles. Ankstesnės kadencijos metu Europos Parlamento specialusis užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus ES, įskaitant dezinformaciją, komitetas (ir jo veiklą pratęsęs komitetas) taip pat atkreipė dėmesį į užsienio šalių kišimosi klausimą ir rekomendavo, kad visa visuomenė prisidėtų prie kovos su melagienomis.


Skaitmeninių paslaugų akte reikalaujama, kad interneto platformos įvertintų ir sumažintų su rinkimų procesų apsauga susijusią riziką, pavyzdžiui, dezinformaciją, be kita ko, naudojant DI sukurtą turinį. Šios ES taisyklės jau pilnai taikomos, o Komisija prižiūri, kaip jas taiko labai didelės interneto platformos (t. y. tos, kurios pasiekia ne mažiau kaip 45 mln. naudotojų ES arba 10 proc. ES gyventojų). Komisija jau pradėjo galimas ES taisyklių pažeidimo procedūras prieš socialinius tinklus X ir Meta (dėl „Instagram“ ir „Facebook“) dėl rinkimų sąžiningumo užtikrinimo. Kalbant apie prevencinę veiklą, 2024 m. kovą Komisija priėmė rinkimų gaires, primindama priemones, kurių interneto platformos turi imtis, kad užtikrintų minėtų taisyklių atitiktį. 2024 m. balandį Komisija kartu su minėtomis platformomis, pilietine visuomene ir nacionalinėmis valdžios institucijomis surengė savanorišką taisyklių taikymo testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Komisija palaiko nuolatinį dialogą su platformomis, kad užtikrintų veiksmingą Skaitmeninių paslaugų akto įgyvendinimą ir jo laikymąsi.


Daugiau informacijos pateikiama EP pažymoje.

Kontaktai: 

 

Daugiau informacijos 

 

Informacija apie gamini 

Nuoroda:  20240603IPR21804