Europos Parlamentas: Turkijos stojimas į ES turi likti sustabdytas 

Pranešimas spaudai 
 
 

Dalytis šiuo puslapiu: 

© OZAN KOSE / AFP  

Trečiadienį EP pažymėjo, kad Turkijos geopolitinė ir strateginė svarba negali nusverti prastėjančios demokratijos padėties šalyje, o ES narystės kriterijai nėra derybų objektu.

Europarlamentarai patvirtintoje rezoliucijoje akcentuoja, kad, nepaisant didelės Turkijos pilietinės visuomenės dalies siekio įstoti į Europos Sąjungą, dabartinėmis aplinkybėmis šalies stojimo į ES procesas negali būti atnaujintas.


Turkijos vyriausybė nesiėmė būtinų veiksmų, kad pašalintų esminius demokratijos trūkumus šalyje, teigia EP nariai. Jie atkreipia dėmesį, kad ES pereina prie kitokios santykių sistemos, dėl kurios gali nukentėti stojimo procesas. Europarlamentarai ragina Turkijos vyriausybę, ES valstybes ir ES institucijas tęsti darbą siekiant glaudesnės, dinamiškesnės ir strateginės partnerystės, ir ypatingą dėmesį skirti klimato politikai, energetiniam saugumui, bendradarbiavimui kovos su terorizmu srityje ir regioniniam stabilumui.


Europarlamentarai yra labai susirūpinę dėl nuolat prastėjančių demokratinių standartų Turkijoje ir nepaliaujamų represijų prieš bet kokią kritišką nuomonę reiškiančius piliečius. Jie smerkia žiaurų masinių taikių protestų numalšinimą ir šimtų protestuotojų sulaikymą bei baudžiamąjį persekiojimą skubotais masiniais teismo procesais, neturint jokių nusikalstamos veikos įrodymų. EP nariai įsitikinę, kad išpuoliai prieš Stambulo merą Ekrem İmamoğlu yra politiškai motyvuoti, o jais siekiama neleisti teisėtam pretendentui kandidatuoti būsimuose rinkimuose. Šiais veiksmais dabartinė Turkijos valdžia toliau stumia šalį visiško autoritarizmo link, priduriama rezoliucijoje.


EP rezoliucijoje taip pat pažymima, kad ES narystė priklauso nuo to, ar įvykdomi stojimo kriterijai, pagal kuriuos šalyje turi veikti stabilios institucijos, užtikrinančios demokratiją, teisinę valstybę, pagarbą žmogaus teisėms ir mažumoms, gerus kaimyninius santykius, tarptautinės teisės laikymąsi ir prisiderinimą prie ES užsienio politikos. Tai yra absoliutūs kriterijai, kurie nepriklauso nuo sandoriais grindžiamų strateginių svarstymų ir derybų, pažymi europarlamentarai.


Jie pripažįsta, kad Turkija yra strategiškai ir geopolitiškai svarbi ES ir NATO sąjungininkė, įgyjanti vis daugiau įtakos tarptautiniam saugumui itin svarbiuose regionuose, pavyzdžiui, Artimuosiuose Rytuose arba Juodosios jūros regione, įskaitant Ukrainą. Be to, ES su Turkija palaiko glaudžius santykius saugumo, prekybos, ekonomikos ir migracijos srityse. Todėl EP nariai mano, kad ir toliau svarbu palaikyti konstruktyvų dialogą ir stiprinti bendradarbiavimą abipusio strateginio intereso srityse. Tačiau jie kartu primena, kad demokratijos regresas ir Turkijos vykdoma užsienio politika nepadeda daryti didelės pažangos šioje srityje.


EP pranešėjas Nacho Sánchez Amor (Socialistai ir demokratai, Ispanija) teigė: „Dažnai girdime iš Turkijos valdžios apie jų tariamą įsipareigojimą ES narystei ir būtinybę atnaujinti stojimo derybas dėl saugumo ir geopolitinių sumetimų. Tačiau jie neteisingai supranta esamą padėtį. Narystė reiškia demokratiją, todėl kuo jie labiau judės link autoritarizmo, ką ir patvirtina Stambulo mero Ekrem İmamoğlu sulaikymas, tuo Turkija labiau tols nuo narystės ES.“


EP rezoliucijai pritarė 367 EP nariai, 74 nepritarė, o 188 susilaikė.