Leyla Zana, 1995 m., Turkija
2015 m. birželis L. Zanai ir vėl buvo istorinis: ji tapo pirmąja į Turkijos Asamblėją išrinkta prokurdiškos politinės partijos nare. L. Zanos politinė programa apėmė taikos ir mažumų įtraukties klausimus.
L. Zana gimė 1961-aisiais. Konservatyvių pažiūrų tėvo sprendimu, pradinę mokyklą ji lankė tik pusantrų metų. Būdama keturiolikos, ji buvo ištekinta už 20 metų vyresnio Mehdi Zanos, kuris tapo Dijarbakyro meru, o vėliau, per praeito amžiaus 9-ojo dešimtmečio karinį valdymą, - politiniu kaliniu. Už vadovavimą šeimų, kurioms nebuvo leidžiama aplankyti artimųjų kalėjime, protesto akcijai L. Zana buvo įkalinta dviem mėnesiams. Lankydama vyrą kalėjime, ji išmoko turkų kalbą, nes apsaugos darbuotojai negailėdavo smūgių už kalbėjimą kurdiškai. Mokyklą pradėjusi lankyti būdama 23 metų amžiaus, L. Zana per trejus metus įgijo pradinės ir vidurinės mokyklos baigimo atestatus ir galiausiai niekieno neraginama pasinėrė į lyderystę.
1991-aisiais didžiule balsų persvara į Turkijos Asamblėją išrinkta L. Zana priesaiką - „Prisiekiu turkų ir kurdų tautų brolybės labui" - per ceremoniją perskaitė kurdų kalba, ir tai tuomet, kai už kalbėjimą kurdiškai viešoje vietoje tebebuvo baudžiama. Už tai L. Zana neteko parlamentinio imuniteto, o 1994-aisiais buvo nuteista 15 metų kalėti už išdavystę ir narystę ginkluotoje Kurdistano darbininkų partijoje (PKK). Paskelbus nuosprendį, L. Zana pareiškė: „Nesutinku nė su vienu iš šių kaltinimų. Jeigu jie būtų teisingi, prisiimčiau atsakomybę net jei už tai tektų sumokėti gyvybe. Aš ginu demokratiją, žmogaus teises ir žmonių brolybę ir darysiu tai tol, kol būsiu gyva." Sacharovo premija, kurią 1995 m. jai skyrė Europos Parlamentas, yra jos taikios kovos už kurdų tautos žmogaus teises ir žmogaus orumą simbolis.
L. Zana buvo išlaisvinta vykdant Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, kuriame atkreipiamas dėmesys į procedūrinius pažeidimus, ir atsižvelgiant į tarptautinį spaudimą. 2004 m. ji pagaliau turėjo galimybę kreiptis į Europos Parlamentą.
Nuo tada jai buvo iškelta ne viena teismo byla, tačiau kalėti nebeteko. 2014 m. Aukščiausiasis apeliacinis teismas nustatė, jog L. Zanos tariamos narystės PKK įrodymai nėra patikimi.
2009 m. jai buvo penkerius metus uždrausta stoti į bet kurią politinę partiją. Nežiūrint į tai, 2011 m. ji buvo perrinkta kaip nepriklausoma narė. 2014 m. nustojus galioti minėtajam draudimui, L. Zana įstojo į Liaudies demokratinę partiją, per 2015 m. birželio mėn. rinkimus tapusią pirmąja prokurdiška partija, viršijusia 10 proc. patekimo į parlamentą barjerą. Nors ji buvo išrinkta į Turkijos parlamentą, 2016 m. negalėjo dalyvauti parlamento posėdžiuose, nes parlamento nario priesaiką ir vėl perskaitė kurdų kalba, patį priesaikos tekstą papildydama raginimu siekti taikos. Už nedalyvavimą kasdieniame parlamento darbe 2018 m., pritarus daugumai, iš jos buvo atimtas parlamento nario mandatas.
L. Zana aktyviai dalyvavo taikos derybose, kurioms pasibaigus PKK lyderis Abdullah Öcalanas po tris dešimtmečius trukusio konflikto 2013 m. kreipėsi į savo partiją su istoriniu raginimu sudėti ginklus ir rinktis demokratišką politinę kovą.