Andrejus Sacharovas
Andrejus Sacharovas – premijos įkvėpėjas
Rusų fizikas Andrejus Dmitrijevičius Sacharovas (1921-1989), 1975 m. Nobelio taikos premijos laureatas, visų pirma išgarsėjo kaip sovietų vandenilinės bombos išradėjas.
Susirūpinęs dėl savo atradimo pasekmių žmonijos ateičiai, jis pradėjo didinti sąmoningumą branduolinio ginklavimosi varžybų pavojaus klausimu. Jo pastangos iš dalies buvo vaisingos, 1963 m. buvo pasirašyta Branduolinių bandymų uždraudimo sutartis.
SSRS A. Sacharovas buvo laikomas pavojingu disidentu. 1970 m. jis įsteigė žmogaus teisių ir politinio teismo aukų gynimo komitetą. Nepaisydamas vis stiprėjančio valdžios spaudimo, A. Sacharovas ne tik stengėsi išlaisvinti savo šalies disidentus, bet ir tapo vienu iš drąsiausių režimo kritikų, kovos už pagrindines žmogaus teises simboliu. 1975 m. jo nuopelnai buvo pripažinti ir jam buvo įteikta Nobelio taikos premija.
Į Gorkį Andrejų Sacharovą ištrėmė sovietų valdžia, siekdama apriboti jo ryšius su užsieniu. Būdamas ten jis sužinojo, kad Europos Parlamentas ketina įsteigti premiją už minties laisvę, kuri būtų pavadinta jo vardu. 1987 m. jis nusiuntė laišką Europos Parlamentui iš tremties ir neslėpdamas susijaudinimo leido panaudoti savo vardą premijai pavadinti. Premiją jis pagrįstai laikė paskatinimu visiems, kurie, kaip ir jis, yra pasiryžę kovoti už žmogaus teises.
Sacharovo vardu pavadinta premija apdovanojant žmogaus teisių gynėjus ir disidentus visame pasaulyje nepaisoma jokių valstybių, net diktatoriškų režimų, sienų.
Susirūpinęs dėl savo atradimo pasekmių žmonijos ateičiai, jis pradėjo didinti sąmoningumą branduolinio ginklavimosi varžybų pavojaus klausimu. Jo pastangos iš dalies buvo vaisingos, 1963 m. buvo pasirašyta Branduolinių bandymų uždraudimo sutartis.
SSRS A. Sacharovas buvo laikomas pavojingu disidentu. 1970 m. jis įsteigė žmogaus teisių ir politinio teismo aukų gynimo komitetą. Nepaisydamas vis stiprėjančio valdžios spaudimo, A. Sacharovas ne tik stengėsi išlaisvinti savo šalies disidentus, bet ir tapo vienu iš drąsiausių režimo kritikų, kovos už pagrindines žmogaus teises simboliu. 1975 m. jo nuopelnai buvo pripažinti ir jam buvo įteikta Nobelio taikos premija.
Į Gorkį Andrejų Sacharovą ištrėmė sovietų valdžia, siekdama apriboti jo ryšius su užsieniu. Būdamas ten jis sužinojo, kad Europos Parlamentas ketina įsteigti premiją už minties laisvę, kuri būtų pavadinta jo vardu. 1987 m. jis nusiuntė laišką Europos Parlamentui iš tremties ir neslėpdamas susijaudinimo leido panaudoti savo vardą premijai pavadinti. Premiją jis pagrįstai laikė paskatinimu visiems, kurie, kaip ir jis, yra pasiryžę kovoti už žmogaus teises.
Sacharovo vardu pavadinta premija apdovanojant žmogaus teisių gynėjus ir disidentus visame pasaulyje nepaisoma jokių valstybių, net diktatoriškų režimų, sienų.
Kontaktai
Kontaktai
DG COMM
European Parliament60 rue Wiertz / Wiertzstraat 60
B-1047 - Bruxelles/Brussels
Belgium